TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Daug kalbų apie taupymą , kurio nėra

2013 07 02 6:00
Taip taupymą Europoje mato karikatūristai. worldpress.com liustracija

Nors pastaruoju metu kaip niekada daug šnekama apie būtinybę taupyti, dažnai tai tėra tik kalbos. Valstybių išlaidos ne mažėja, o didėja.

Europos Sąjungos (ES) institucijos pasiekė politinį susitarimą dėl ateinančių septynerių metų biudžeto, bet jam dar turi pritarti Europos Parlamentas, nes tik tuomet lėšos jau kitąmet galės pasiekti Bendrijos nares. Tai nekeičia fakto, jog Bendrijai trūksta pinigų. Vien šiais metais jai reikia papildomai 11,2 mlrd. eurų, kad būtų iš ko apmokėti pernai likusias sąskaitas. Tačiau biudžeto komisaras Januszas Lewendowskis sako, kad tokia didžiulė suma neturėtų stebinti, nes ES narės sumažino savo įnašus, todėl ir pritrūko pinigų, o "perkeliant neapmokėtus reikalavimus į kitus metus susidaro sniego gniūžtės efektas".

Pinigai leidžiami neefektyviai

Per Europos Tarybos vadovų susitikimą, vykusį gegužę, Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėjo: "Tai ne pinigų klausimas. Tai klausimas, kaip produktyviau tuos pinigus išleisti." Nors į jį taip ir nebuvo atsakyta, kelis pastaruosius mėnesius finansų rinkose vyraujanti santykinė ramybė leido Bendrijos lyderiams pasiekti susitarimą dėl biudžeto, o Prancūzijai, Italijai, Ispanijai ir Slovėnijai rekomenduota sumažinti biudžeto deficitą. Šioms šalims tai nelabai patinka. Nors Ispanija niekaip nesusidoroja su biudžeto deficitu, ir todėl jai duoti dar vieni papildomi metai tam padaryti, šalies premjeras Mariano Rajoy kalba taip, tarsi tikslas jau pasiektas ir 2016 metais Ispanijos biudžeto deficitas bus mažesnis negu ES nustatyta 3 proc. riba.

Geriausiai sekasi taupyti Vokietijai ir Skandinavijos valstybėms. Jų rodikliai - puikūs. A.Merkel, net ir siekdama būti išrinkta Vokietijos kanclere trečią kadenciją, nelinkusi išlaidauti, nors jai tai gali atsiliepti per rinkimus. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as visiškai nenori taupyti. Priešingai, jis ragina leisti pinigus, kad vartojimas pagerintų verslo sąlygas. F.Hollande'as jau tapo prieš taupymą nusiteikusios frakcijos lyderiu ir nenori nė girdėti apie jokius naujus mokesčius biudžeto skylėms užkamšyti. "Geriau pareikalauti, kad mokesčius mokėtų tie, kurie to nedaro, nei dar labiau apkrauti tuos, kurie ir taip juos moka", - tvirtina prezidentas.

Iš taupymo kelio suka net paskolomis gelbėtos Italijos naujoji vyriausybė. Tam linkęs pritarti ir Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi. Jo nuomone, jei recesija euro zonoje truks ilgiau, investuotojai gali nuspręsti, kad tolesnis diržų veržimasis veda į susinaikinimą. Premjeru tapęs Enrico Letta iš karto ėmė kalbėti, kad mokesčių palengvinimas nepadidins Italijos skolos naštos, nors pagal dydį ji dabar yra antra po Graikijos skolos.

Nereikia taupymo

Manančiųjų, kad Europa skęsta taupymo liūne, yra ir daugiau. Jie ragina vyriausybes skatinti pinigus leisti, o ne taupyti, nors Šiaurės Europa teikia paskolas nesėkmę patyrusiems pietiniams kaimynams, kad šie galėtų mokėti atlyginimus mokytojams, valstybinio sektoriaus darbuotojams, taip pat padėti vargšams ir bedarbiams. Pinigų leidimo šalininkai skundžiasi, jog vokiečių vadovaujami taupytojai juos tiesiog triuškina, ir aiškina, kad jei tik Vokietija leistų savo ekonomikai veikti visu pajėgumu, ji ne tik galėtų pervesti savo mokesčių mokėtojų pinigus Pietų Europai gelbėti, bet ir pati Europa atsigautų, o tai prisidėtų ir prie viso pasaulio atsigavimo.

"Mums reikia ne taupymo, bet skatinimo. Tik skatinimo ir dar kartą skatinimo, jei norime, kad ekonomika imtų augti. Su deficitu susitvarkysime vėliau, kai turėsime atsigavusią ekonomiką", - tikina tokios politikos propaguotojai. Jie tebetvirtina, kad Portugalija, Italija, Airija, Graikija ir Ispanija visiškai nustekentos tik dėl viešojo taupymo. Esą jis viską gadina, o ne taiso. Taupymo priešininkai teigia, jog tie, kurie nori taupyti, netrukus taip pat pateks į bėdą, ir Vokietija su Skandinavija jiems ne pavyzdys.

Iškalbinga statistika

Tačiau atsiranda ir tokių, kurie paklausia, kur ir kaip Pietų Europos valstybės taupo. Skaičiai rodo, kad jokio taupymo nėra. Minėtose šalyse 2000-2008 metais valstybės išlaidos padidėjo nuo 775 mlrd. eurų iki 1,3 trilijono, t. y. 75 procentais (tik Italijoje mažiau - 40 proc.). Per tuos metus viešojo sektoriaus darbuotojams buvo mokami geri atlyginimai, statomi tiltai, kurie niekur nevedė, ir dosniai finansuojama valstybė. Rezultatas dabar matyti visoje Pietų Europoje. Tačiau vis vien aiškinama, kad šių valstybių ekonomiką žlugdo taupymas. Tik jis labai įdomus, nes nuo 2008 iki 2011 metų tų šalių išlaidos padidėjo 6 procentais. 2014-aisiais, kaip rodo visi duomenys, jos išleis dar daugiau negu 2008-aisiais, nors Pietų Europos vyriausybes tikriausiai apima siaubas pagalvojus, kaip reikės įvykdyti kreditoriams duotus įsipareigojimus. Taigi taupymas lieka taupymu, o statistika atskleidžia ką kita.

Pietų Europos šalys yra tarsi pacientai, kuriems gydytojas liepė mesti svorį mažiau valgant. Tačiau pacientai porcijų sumažinimą kompensuoja didindami kalorijų skaičių. Padėtis negerėja ir lengviausia dėl visko apkaltinti taupymą.

Bėda ta, kad šios valstybės pačios jau nepajėgia įveikti savo deficito ir naudojasi tarptautinių institucijų bei Europos centrinio banko pinigais. Jos toliau leidžia ir iš "šykščių" kaimynų gautas paskolas, tik daro tai slėpdamos nuo visuomenės. Ir nors Pietų Europoje be galo daug kalbama apie taupymą, faktai rodo, kad jo tiesiog nėra.

Bloomberg, "Forbes", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"