TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Daug skambių deklaracijų Jungtinėje Karalystėje

2010 05 17 0:00
Britai laukia permainų, tačiau vargu ar jos šalyje bus revoliucingos.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ryt bus savaitė, kai patvirtinta naujoji Konservatorių ir Liberalų demokratų koalicinė Jungtinės Karalystės vyriausybė. Pirmaisiais savo pareiškimais premjeras Davidas Cameronas ir vicepremjeras Nickas Cleggas paskelbė apie "istorines permainas" ir "naujas kryptis".

Tikriausiai nedaug pasaulyje yra rinkimų kampanijų, per kurias opozicijos kandidatai neskelbtų apie būtinybę keisti vyriausybę ir reikalingas permainas. Atitinkamai naujai iškepti premjerai jau per pirmus savo interviu iškilmingai deklaruoja apie naują kursą, kardinalias reformas ir, be abejo, dėl to pagerėsiantį rinkėjų gyvenimą. Taip pasielgė ir D.Cameronas, ir visai nesvarbu, kad koalicijos sutartyje didelių revoliucijų tikrai nėra.

Ten kalbama, kad būtina spręsti biudžeto deficito problemas, reformuoti bankų sektorių, siekiant išvengti būsimų finansinių krizių, išlaikyti koalicijos tvirtumą ir iš esmės tęsti tradicinį Jungtinės Karalystės užsienio politikos kursą.

Nieko revoliucingo

Žinoma, labai norint galima ištraukti ir esą esminių būsimų pokyčių. Apžvalgininkai kaip vieną tokių išskiria tai, kad bus šaukiamas referendumas dėl rinkimų sistemos pakeitimo. Pagal dabar galiojančius įstatymus Jungtinėje Karalystėje yra tiesioginio atstovavimo sistema, kuri labai palanki dviem didžiausioms - konservatorių ir leiboristų - partijoms. Per referendumą bus pasiūlyta įdiegti ir proporcinės rinkimų sistemos elementų, tai aktualiausia liberalams demokratams. Taip pat abi koalicinės partijos sutarė, kad vykdys skirtingą kampaniją referendumo metu - konservatoriai siūlys jai nepritarti. Labai tikėtina, kad tokios pačios pozicijos laikysis ir opozicijoje esantys leiboristai, tad tėra tik menki teoriniai šansai, kad rinkimų sistema bus pakeista.

Kitas "istorinis" susitarimas skirtas Europos Sąjungai (ES) - paskelbta, kad Jungtinė Karalystė neįsives euro ir nesirengs jo įsivesti, o ES nesuteiks daugiau galių. Vis dėlto ir čia jokios revoliucijos nėra - Londonas rimtai niekada ir nesvarstė galimybės atsisakyti svaro sterlingų ir stodavosi piestu prieš visus bandymus išplėsti Briuselio eurokratų įtaką.

Trečia minima "naujoji kryptis" skelbia, kad kiti parlamento rinkimai galės įvykti tik po penkerių metų. Iki šiol Jungtinėje Karalystėje rinkimai turėdavo įvykti ne vėliau kaip po penkerių metų, todėl šia padėtimi visada naudodavosi valdančioji partija, rinkimus skelbdavusi tada, kai pakildavo jos reitingas, taip ji sustiprindavo savo pozicijas parlamente. Vis dėlto sakyti, kad tai išties esminė permaina vėlgi sunku - koalicinėje vyriausybėje tokia nuostata buvo tiesiog būtina, kad didesnieji partneriai negalėtų atsikratyti mažesniųjų pirmai progai pasitaikius. Taigi tai yra normalus saugiklis mažiesiems, kurie už šitą susitarimą taip pat padarė atitinkamų nuolaidų.

Koalicijos trapumas

Šios nuolaidos iš esmės reiškia, kad jokių drastiškų permainų nebus. Taip pat nebus ir liberalų demokratų reikalautos amnestijos milijonui imigrantų iš Azijos bei Afrikos. Nebus atsisakyta atominių povandeninių laivų ir branduolinio arsenalo. Pagrindiniu užsienio politikos prioritetu jau paskelbtas Afganistanas, kurio prezidentas Hamidas Karzai jau susitiko su naujai iškeptu premjeru Cameronu, o pirmasis užsienio reikalų sekretoriaus vizitas, be jokios abejonės, bus į Vašingtoną, nors jis pats ir sakė, kad santykiai su JAV bus lygiaverčiai, o ne vasališki.

Nėra labai daug tikinčiųjų, kad ši koalicija išsilaikys visus penkerius metus. Pirmiausia Jungtinėje Karalystėje nėra koalicinio valdymo tradicijos, todėl pozicijų derinimas ir nuolatinis kompromisas tikrai per daug nežavės nė vienos valdančiųjų partijų. Antra, konservatorių dominuojamai koalicijai teks srėbti leiboristų ekonominio kracho palikimą. Jungtinės Karalystė biudžeto deficitas siekia beveik 12 proc., nedarbas yra didžiausias nuo 1994 metų. Ypač didelį nerimą kelia tai, kad jis milžiniškas tarp jaunų žmonių, tad jau kyla kalbų apie "prarastąją kartą". Tad koalicijos partnerių sutarimas mažinti biudžeto deficitą, o tai reiškia - karpyti vyriausybės išlaidas, yra vienintelis teisingas, nors ir bus ypač nepopuliarus tarp rinkėjų. Prisimenant, kad per rinkimų kampaniją N.Cleggas minėjo, jog tarp jo ir D.Camerono glūdi vertybinė praraja, skeptikų balsai dėl vyriausybės ilgaamžiškumo yra visai suprantami. Žinoma, prieš rinkimus prišnekama visko ir daug, tačiau aišku, kad koalicijos laukia ilgi debatai ir sunkūs sprendimai, o "istorinės permainos" vis dėlto tėra tik politinis žodžių žaismas, aktualus ne paprastiems britams, bet dviem valdančiosioms partijoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"