TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Daug spėlionių ir kandidatų

2013 02 13 8:40
Jauniausias tarp minimų kandidatų 55 metų filipinietis L.A.Tagle, tik pernai įšventintas į kardinolus./AFP/Scanpix nuotraukos

Pasaulis, šiek tiek atsipeikėjęs po netikėto Benedikto XVI pranešimo apie atsistatydinimą, ėmė svarstyti ir spėlioti, kas gali būti kitas popiežius.

Spėlionės, kas galėtų tapti naujuoju popiežiumi, Romoje ir visame pasaulyje įsisiūbavo praėjus vos kelioms valandoms po paskelbimo, kad Benediktas XVI traukiasi. Tačiau jau ne kartą įsitikinta, kad tokios prognozės dažnai būna nepatikimos.

Šis klausimas be galo įdomus visiems, nors dabar jis nėra toks aštrus kaip po Jono Pauliaus II mirties. Šio pontifiko įpėdinio išrinkimas turėjo principinės reikšmės, nes Bažnyčiai reikėjo pasirinkti kursą, kurio ji ketino laikytis po labai populiaraus ir charizmatiško pontifiko mirties, t. y. ar iki galo atsiverti pasauliui ir svarstyti tokius klausimus kaip celibato panaikinimas, moters vieta Bažnyčioje ir kurijų valdymo reforma, ar dar labiau sustiprinti ryšius su istorinėmis Bažnyčios šaknimis ir tradicijomis. Tuomet 2005-ųjų balandį į konklavą susirinkę kardinolai pasirinko antrąjį variantą ir paskyrė popiežiumi Josephą Ratzingerį. Jis, pasirinkęs Benedikto XVI vardą, vedė Bažnyčios tradicijų tęstinumo politiką per visą savo pontifikatą.

Lems geografija ar asmenybė

Stebintieji, kas vyksta Vatikane, teigia, jog mažai tikėtina, kad ir būsimoje konklavoje bus nuspręsta keisti kursą. Dabartinio popiežiaus įpėdinis greičiausiai tęs konservatyvią liniją. Nors yra tuo nepatenkintų kardinolų, jie kardinolų kolegijoje sudaro mažumą. Be to, visi kardinolai vieningai nori, kad jiems nebūtų daromas joks spaudimas ir įtaka, todėl ateityje gali keistis atskiros detalės arba vadovavimo stilius, tačiau Benedikto XVI pasirinkta kryptis liks nepakitusi.

Kitas klausimas, ar kardinolai rinks būsimąjį popiežių vadovaudamiesi geografiniu principu, ar jo asmeniniais bruožais, pirmiausia, įvertindami sugebėjimą vadovauti daugiau kaip milijardui pasaulio katalikų. Paprastai geografiniam principui kardinolai teikia antraeilę reikšmę - popiežius renkamas už nuopelnus Bažnyčiai, nors paprastai kardinolai linkę teikti pirmenybę klasikiniam kandidatui.

Norint rasti tinkamiausią kandidatą XXI amžiuje jau reikia įvertinti ne tik jo sugebėjimą vadovauti kurijai, bet ir mokėjimą nuolat būti pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Po Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI niekam nekyla abejonių, kad naujasis Bažnyčios vadovas ne tik turi būti pripažintas lyderis, bet dar privalo būti charizmatiškas.

Spekuliacijos dėl kandidatų

Pretendentų į Šventąjį sostą gali būti labai daug. Vieni mano, kad popiežiumi pirmą kartą nuo 1978-ųjų vėl gali būti pasirinktas italas, kiti spėja, kad naujuoju pontifiku gali tapti koks nors kardinolas iš Šiaurės Amerikos, Afrikos ar Azijos.

Vos tik pasirodė pranešimas apie Benedikto XVI atsistatydinimą, to iš karto paklausė populiariausias Argentinos laikraštis "Clarin". "Po praktiškai beprecedenčio Bažnyčios galvos sprendimo atsistatydinti didėja galimybė, kad kitą kartą renkant popiežių giliai įsišaknijusios tradicijos ir kriterijai gali pasikeisti ir gali būti netikėtumų", - parašė "Clarin" ir pabrėžė, jog popiežiaus rinkimas - ne vien geografijos, o daug platesnis klausimas.

Lotynų Amerikos atstovų iš tiesų negalima atmesti. Nors teigiama, kad šioje pasaulio dalyje tvirtas tikėjimas gana fragmentiškas, joje gyvena 40 proc. pasaulio katalikų. Lotynų Amerikos dvasininkai gana liberalūs, todėl Vatikanui itin dažnai tenka įsikišti primenant, kad būtina gerbti senąsias Bažnyčios vertybes. Šiame žemyne, o ir Vatikane gana įtakingas San Paulo vyskupas, 64-erių brazilas Odilo Perdro Schereris, taip pat italų kilmės argentinietis kardinolas Leonardo Sandri, kuriam šiuo metu yra 70 metų.

Nors dabar Europoje pastebimas katalikybės nykimas, ši religija užtikrintai plinta Afrikoje ir Azijoje. Katalikų bažnyčios bastionu Azijoje laikomuose Filipinuose popiežiaus sprendimas trauktis iš karto atsidūrė pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Šioje šalyje daug svarstoma apie tai, ar Benediktą XVI galėtų pakeisti populiarus, nuolat besišypsantis Filipinų kardinolas Luisas Antonio Tagle, būsiantis tarp tų 116 kardinolų, kurie rinks 1,2 mlrd. pasaulio katalikų lyderį ir kuris yra jauniausias tarp visų minimų kandidatų - birželį jam sukaks 56 metai. Benediktas XVI L.A.Tagle įšventino į kardinolus tik 2012 metų lapkričio 24 dieną, tačiau jau tuomet pasigirdo kalbų, kad tai gali būti dabartinio popiežiaus įpėdinis.

Tarp favoritų yra europiečių. Tai dabartinis Milano arkivyskupas 72 metų Angelo Scola ir buvęs Benedikto XVI studentas 68-erių austras kardinolas Christophas Schoenbornas, tačiau jie abu nepriklauso Bažnyčios kunigaikščių kartai. Be to, patys kardinolai norėtų, kad konklavoje būtų svarstomi ir kandidatai iš kitų žemynų, nes "krikščionybė nėra sutelkta tik Europoje". Todėl šiuo metu kaip galimi kandidatai minimi ir du afrikiečiai. Tai 65-erių Ganos kardinolas Peteris Turksonas ir net 81 metų Nigerijos kardinolas Francisas Arinze.

Apsigyvens vienuolyne

Pats Benediktas XVI sako, kad į įpėdinio rinkimo reikalus nesikiš, tačiau jei reikės, padės tai daryti. Vatikanas pranešė, kad po vasario 28 dienos buvęs pontifikas iš pradžių apsistos popiežių vasaros rezidencijoje Kastel Gandolfe netoli Romos, o paskui įsikurs buvusiame vienuolyne Vatikano teritorijoje - visai šalia savo įpėdinio.

Paprasti tikintieji nevienodai vertina popiežiaus sprendimą. Vieni tai laiko drąsiu poelgiu, įkvėpsiančiu naujos gyvybės Katalikų bažnyčiai, ir tam tikru precedentu, kurio ateityje turėtų laikytis kiti solidaus amžiaus popiežiai. Kiti - priešingai - liūdi, kad kardinolų konklavoje išrinktas lyderis gali taip paprastai pasitraukti.

Pasaulio žiniasklaida, dažniausiai girdama Benedikto XVI asmenines savybes, pabrėžia, kad Vatikanui reikėtų inicijuoti reformas, nes, kaip rašo dienraštis "The Guardian", Benedikto XVI pontifikatas "teologiškai, politiškai ir organizacine prasme buvo Jono Pauliaus II popiežiavimo tąsa, su visais jo trūkumais ir privalumais". Taip pat siūloma paversti Katalikų bažnyčią "labiau kolegialia organizacija" ir rasti tokį daugiau kaip milijardui žmonių turintį vadovauti lyderį, kuris ne tik būtų charizmatiškas kaip Jonas Paulius II, bet sugebėtų tapti toks pat įtakingas. Ar pavyks tai padaryti, paaiškės jau prieš Velykas, kurios šiemet bus švenčiamos kovo 31 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"