TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Daugėja smurto prieš gydytojus

2013 08 19 6:00
Medikai bando pasiekti sužeistuosius Libijoje. AFP/Scanpix nuotrauka

Rugpjūčio 19-ąją - Pasaulinę humanitarinės pagalbos dieną - pagerbiami tie, kurie žuvo atlikdami savo pareigą. 

Šią dieną išskirtinis dėmesys skiriamas itin pažeidžiamoms ir dažnai pamirštoms konfliktų aukoms, taip pat medikams, kurie neretai nukenčia nuo agresijos ir užpuolimų, todėl negali suteikti pagalbos daugybei nukentėjusių. Tai viena rimčiausių ir skubiausiai spręstinų dabarties humanitarinių problemų.

Daugelis mūsų apie smurtą prieš medikus sužino tik tada, kai apie tai praneša žiniasklaida. Vienas naujausių pavyzdžių - birželį Pakistane įvykdytas kruvinas išpuolis prieš Kvetos miesto ligoninę, kurioje buvo gydomi studentai, sužeisti per jų autobuso užpuolimą. O kur dar slegiantys vaizdai iš apšaudomų Sirijos ligoninių, kuriose pervargę gydytojai, padedami savanorių, tarp jų ir vaikų, karštligiškai stengiasi pagelbėti sužeistiesiems.

Tačiau dažniausiai apie įvykius, dėl kurių sužeisti ir sergantys žmonės negauna medikų pagalbos, nepranešama, nors neretai užpuolikų taikiniu tampa greitosios pagalbos automobiliai ar ligoninės, o gydytojai ir jų pacientai nužudomi arba sužeidžiami. Be to, kovotojai nuolat priekabiauja prie medicinos personalo, grasina jam, draudžia gydyti sužeistus "priešus", reikalauja medikamentų, neleidžia greitosios pagalbos automobiliams vykti pas sužeistuosius arba valandų valandas laiko juos patikros postuose. Realybe tapo nepagarba neutraliam sveikatos priežiūros infrastruktūros, transporto ir darbuotojų statusui.

Nerimą kelia ne tik šios problemos mastas ginkluotų konfliktų apimtose pasaulio vietose, bet ir smurto būdai. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atliktas tyrimas rodo, kad per smurto protrūkius prieš tarptautinių organizacijų sveikatos priežiūros darbuotojus nukenčia ir vietos gydytojai. Beveik ketvirtis iš visų į tokius incidentus patekusių medikų buvo nužudyta arba sužeista. Kartais atskubėjus padėti per sprogimą sužeistiems žmonėms, detonuojama dar viena bomba. Toks elgesys ypač atgrasus.

Vienas smurto prieš medikus atvejis gali turėti nepamatuojamų ilgalaikių pasekmių ištisoms bendruomenėms, kurias kamuoja konfliktų sukeltos problemos ir lėtinės ligos. Ar tai būtų sprogimas per medicinos studentų mokslų baigimo ceremoniją Somalio sostinėje Mogadiše 2009 metais, ar neseni įvykiai, kai buvo nužudyti nuo poliomielito vaikus skiepiję medikai Pakistane ir Nigerijoje, jų pasekmė – ne vien tragiška žmonių žūtis. Tokie išpuoliai reiškia, kad šalyse, kuriose sveikatos priežiūros darbuotojai jau ir taip dirba nepaprastai sunkiomis sąlygomis, medikų konsultacijos ir gyvybę galinčios išgelbėti vakcinos negaus tūkstančiai gyventojų.

Ne tik atskiri išpuoliai, bet ir bendras nesaugumas, jaučiamas dėl ginkluotos kovos ar smurto, daro milžinišką įtaką sveikatos priežiūros paslaugoms, nes medikai dėl užpuolimų ir grasinimų masiškai atsisako vykti į konfliktų kamuojamas vietas. Didžiausia bėda, kad tiek Afganistane, tiek atokiose Kolumbijos vietovėse, tiek Centrinėje Afrikos Respublikoje ar šiaurinėje Malio dalyje sužeistieji ir ligoniai negauna gydytojų pagalbos. Pasekmės gali būti baisios.

Tarptautinės teisės aktai skelbia, kad smurtas prieš sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir darbuotojus yra ne tik smerktinas, bet ir neteisėtas. Kad tų aktų būtų laikomasi, pirmiausia turi pasirūpinti valstybės struktūros ir kovotojai. Be to, savo pareigą privalo atlikti įstatymų leidėjai ir teismai - garantuoti, kad nacionalinėje teisėje būtų įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tiems, kurie pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę, ir kad jie iš tiesų būtų už tai baudžiami.

Labai svarbus ir humanitarinių organizacijų bei medikų elgesys. Kad galėtų dirbti esant įtemptai ir nestabiliai padėčiai, jie turi užsitikrinti visų bendruomenių ir politinių bei karinių grupuočių paramą. Medikai skuba į pagalbą tik iš humanizmo, o ne dėl kokių nors kitų tikslų. Todėl nuo šių metų spalio keliose Europos šalių sostinėse bus pristatyta Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pradedama kampanija, mobilizuosianti visas Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio pajėgas. Ją remia Europos Komisija ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva. Kuo plačiau bus pripažįstama, kad būtina garantuoti medikų saugumą konfliktų zonose, tuo daugiau gyvybių bus išsaugota ir mažiau patirta kančių.

PETERIS MAUERIS, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pirmininkas

KRISTALINA GEORGIEVA, ES tarptautinio bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos ir krizių valdymo komisarė

LINAS LINKEVIČIUS, Lietuvos užsienio reikalų ministras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"