TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Daugiau abejonių nei ateities garantijų

2013 08 01 6:00
Kroatija - turizmo šalis. Būdama ES narė ji sulauks dar daugiau dėmesio. Reuters/Scanpix nuotrauka

Naktį į liepos pirmąją Zagrebo dangų nušvietė fejerverkai. Kroatija tapo 28-ąja Europos Sąjungos nare. Bet ar jai reikėjo tiek stengtis, ar Bendrijoje jos laukia rožėmis klotas kelias? Į šį klausimą portale "Geopolitika" pabandė atsakyti Inga Popovaitė.

Nuo 2008 metų nedarbas Kroatijoje išaugo beveik dvigubai ir šiuo metu darbo neturi 21 proc. šalies gyventojų, t. y. 370 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Kroatijai nesvetima ir kita problema – gyventojų senėjimas. Valstybei įstojus į ES ši problema ne tik nebus išspręsta, bet dar ir pasunkės, nes tėvynę dėl geresnių perspektyvų užsienyje ima palikti jaunimas. Nuo liepos 1 dienos Kroatijos piliečiai be apribojimų gali dirbti 14 ES valstybių: Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Švedijoje. Kitos 13 Bendrijos narių, taip pat Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija kroatams taikys apribojimus dar penkerius metus, o prireikus šis laikotarpis gali būti pratęstas dar dvejais metais.

Laukia pagalbos iš ES

Šiemet Kroatijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 0,7 proc., iki 2016-ųjų šalies skola gali viršyti 60 proc. metinio BVP, t. y. bus didesnė, nei leidžia Mastrichto sutartis (60 proc. ). Jos kaimynių skola gerokai mažesnė: Juodkalnijos sudaro 42 proc. BVP, Serbijos bei Makedonijos - 35 proc., Albanijos - 30 proc., o Bosnijos ir Hercegovinos - 28 procentus. Tai rodo, kad Kroatija, įsiliejusi į ES, automatiškai prisidėjo prie krizės purtomų pietinių Europos šalių (Ispanijos, Italijos, Graikijos, Kipro), kurioms išsikapstyti turės padėti turtingosios Šiaurės Europos valstybės. Dar gegužės mėnesį Vokietijos dienraštis „Bild" išspausdino straipsnį, kuriame Kroatiją pavadino „dar vienomis kapinėmis Vokietijos milijardams". Toks požiūris Kroatijoje buvo smarkiai sukritikuotas, bet jis atspindi dėl euro zonos krizės į turtingą šiaurę ir skurdžius pietus suskilusią Europą.

Skepticizmo dėl Kroatijos narystės ES neslepia ir patys kroatai. Šiuo metu tik 67 proc. jų palaiko šalies narystę Europos Sąjungoje, 25 proc. tuo nepatenkinti, o likusieji 8 proc. neturi nuomonės. Pagrindinė tokio skeptiškumo priežastis – prasta šalies ekonomikos padėtis, kartais pasitelkiami ir kultūrinio identiteto praradimo argumentai.

Nors trečdalis gyventojų ir skeptiškai nusiteikę, manoma, kad įstojus į ES ims atsigauti šalies ekonomikai. Iki Kroatijai tampant Bendrijos nare, prekyba su ES šalimis sudarė 60 proc. viso šalies eksporto. Šis skaičius dar turėtų augti. Be to, kroatams atsiveria ES struktūriniai fondai, o priklausant Bendrijai bus lengviau pritraukti užsienio kapitalo. ES kroatams duos ne tik ekonominės, bet ir sunkiau apčiuopiamos politinės bei socialinės naudos. Užsieniečiai šią valstybę matys ne kaip besivystančią, kiek egzotišką Balkanų šalį, bet kaip ES, kurios gyventojams nesvetimos demokratijos vertybės, dalį.

Vienas svarbiausių Kroatijos ekonomikos variklių – turizmas. 2012 metais šalies pajamos iš turizmo išaugo 3,2 proc. ir siekė beveik 7 mlrd. eurų (apie 24 mlrd. litų) . Šis skaičius neabejotinai didės, nes narystė ES dar labiau atitolins Kroatiją nuo kruvinos Balkanų praeities.

Kliūtys, kurias reikėjo įveikti

Kroatiją planuota priimti į ES dar 2007 metais kartu su Bulgarija ir Rumunija, tačiau paaiškėjo, kad šalis turi daugiau problemų, nei manyta. Derybas dėl prisijungimo Kroatija baigė tik 2011-aisiais, nes privalėjo įvykdyti teisinės sistemos, kuri turėjo būti nepriklausoma, nešališka bei efektyvi, reformą, susidoroti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, sustiprinti tautinių mažumų bei žmogaus teisių apsaugą, išspręsti problemas dėl pabėgėlių grįžimo į šalį. Taip pat Kroatija buvo priversta glaudžiau bendradarbiauti su Hagos tribunolu ir jam išduoti karo nusikaltimais bei nusikaltimais žmonijai kaltintus generolus Antę Gotoviną ir Mladeną Markačą. Nors generolams nebuvo skirta reali bausmė, jų išdavimas tribunolui sukėlė dalies kroatų nepasitenkinimą ir sustiprino antipatijas ES.

Kita kliūtimi Kroatijos kelyje į ES tapo nesutarimai dėl sienos su Slovėnija, kuri dešimt mėnesių blokavo Kroatijos priėmimą. Šios šalys nesutarė dėl nedidelės 20 kvadratinių kilometrų ploto Pirano įlankos Adrijos jūroje. Kroatija nori, kad jūros siena eitų šios įlankos viduriu, tačiau Slovėnija bijo, kad tuomet ji praras tiesioginį priėjimą prie tarptautinių vandenų. Sienos klausimas galutinai dar neišspręstas, bet 2009-ųjų rugsėjį Slovėnija ir Kroatija susitarė šio klausimo sprendimą atiduoti į Jungtinių Tautų ir ES arbitrų rankas. Ginčytinų sienų Kroatija turi ne tik su Slovėnija, bet ir su Serbija, Bosnija ir Hercegovina bei Juodkalnija. Tačiau pastarosios valstybės nėra Bendrijos narės, todėl neišspręstas sienų klausimas neturėjo tiesioginės įtakos Kroatijos ir ES deryboms.

Naujas puslapis istorijoje

Kroatija jau ES narė, o tie 67 proc. kroatų, kurie palaiko šalies narystę Bendrijoje, optimistiškai žvelgia į ateities ekonomines ir socialines perspektyvas. Kroatijos sėkmė tapo pavyzdžiu ir kitoms Balkanų valstybėms. Serbijos derybos dėl narystės taip pat turėtų prasidėti ne vėliau kaip 2014-ųjų sausį. Kad Kroatija nebus paskutinė į Bendriją priimta valstybė, rodo ir tai, jog ji Bendrijos nare tapo ne pačiu ekonomiškai geriausiu laikotarpiu, priešingai nei Bulgarija ir Rumunija, kurios prisijungė ekonomikos pakilimo metu. Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius tikina, kad Kroatija rems ir kitų Balkanų valstybių siekį tapti ES narėmis. Žinant, kad vienu metu Slovėnija vetavo Kroatijos narystės siekį, šie I. Josipovičiaus žodžiai žymi naują etapą Balkanų istorijoje.

Taigi Kroatijos prisijungimas prie ES neabejotinai atvertė naują Balkanų istorijos puslapį ir ši šalis tapo išsivysčiusių bei demokratiškų valstybių šeimos nare. Tačiau dėl ekonominės padėties ji yra tarp tų Bendrijos narių, kurios laukia ES paramos milijardų. Bent jau artimiausioje ateityje ši parama turėtų padėti sukurti daugiau darbo vietų, bet kartu galima laukti ir jaunimo emigracijos, o tai nulems dar spartesnį visuomenės senėjimą. ES plėtra Kroatijai tikriausiai buvo neišvengiama, tik ar aplinkybės tam buvo tinkamos? Laikas parodys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"