TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Daugiau kaip milijonas katalonų reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos

2013 09 12 8:38
AFP/Scanpix nuotrauka

Katalonai trečiadienį suformavo didžiulę "gyvąją grandinę", kuri palei Viduržemio jūrą nusidriekė šimtus kilometrų, ir reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos, kurios vyriausybė jų siekiui kategoriškai nepritaria.

Akcijoje, kurios metu Ispanijos šiaurės rytų regione susikabinus rankomis buvo suformuota 400 km grandinė, dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių, daugelis - geltonais marškinėliais, kurie skandavo "Nepriklausomybė!", pranešė organizatoriai.

Žmonės, kurių eilė nusidriekė palei kelius, per miestus ir kaimus, susikibo rankomis ir iškėlė jas į viršų; visur plevėsavo nesuskaičiuojama daugybė šio Ispanijos šiaurės rytuose esančio regiono vėliavos - geltonų ir raudonų dryžių su balta žvaigžde mėlyname lauke.

Daugelis iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų, kurie didžiuojasi katalonų kalba ir kultūra, bet dabar kenčia Ispanijos recesiją ir savo regiono įsiskolinimą, sako, kad jaučiasi apgaudinėjami centrinės vyriausybės, kuri perskirsto jų mokesčius.

"Šiandien yra istorinė diena. Katalonai turi patvirtinti savo apsisprendimą būti laisva šalimi", - sakė akciją organizavusio judėjimo "Katalonijos nacionalinė asamblėja" prezidentė Carme Forcadell.

"Mums reikia užbaigti kultūrinį ir ekonominį dusinimą, kurį kenčiame, - sakė ji miniai Barselonos centre. - Šimtai tūkstančių mūsų turi išeiti į gatves ir demokratiniu bei visus apimančiu būdu pademonstruoti, kad galime pasiekti bet kokį sau nusistatytą tikslą".

Anksčiau ji sakė, kad tikslas buvo pritraukti 400 tūkst. dalyvių ir suformuoti 400 km ilgio "gyvąją grandinę" palei Katalonijos Viduržemio jūros pakrantę.

Žmonių grandinė nusidriekė pro tokius garsius objektus kaip Šventosios šeimos bazilika Barselonoje ir šio miesto futbolo stadionas "Camp Nou".

Demonstrantai, kurių daugelis vilkėjo geltonus marškinėlius su užrašytu šūkiu "Katalonų kelias nepriklausomybės link", susikibo rankomis 17 val. 14 min. (18 val. 14 min. Lietuvos laiku), taip paminint 1714 metus, kurie daugeliui katalonų nacionalistų reiškia tris šimtmečius trunkančios Ispanijos valstybės priespaudos pradžią. Tuo metu kaip tik liovėsi lietus ir suspindo saulė.

1714 metais katalonų pajėgos galutinai pralaimėjo Ispanijos karaliaus Pilypo V pajėgoms.

Trečiadienio protestas buvo surengtas per Katalonijos nacionalinę dieną (Diada Nacional de Catalunya), sutrumpintai vadinamą Diada, arba Diena, kuria ir paminimi tie įvykiai.

Akcija buvo surengta 1989 metais įvykusio Baltijos kelio pavyzdžiu; anuomet milijonai žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susikibo rankomis, minėdami okupaciją nulėmusio Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos pakto metines ir reikalaudami nepriklausomybės.

Katalonijos protesto akcija buvo taiki, bet nedidelė Ispanijos fašistų grupelė Madride įsiveržė į Katalonijos regiono vyriausybės delegacijos pastatą.

Televizijos reportažuose buvo matyti maždaug 10 vyrų su Ispanijos fašistų vėliavomis, kurie šaukė, stumdė žmones, vartė baldus ir smogė vieno televizijos žurnalisto kamerai. Jie šaukė "Katalonija yra Ispanija!" ir greit išėjo, bet, kaip pranešama, atidarė ašarinių dujų kanistrą, todėl maždaug 100 ten susirinkusių žmonių turėjo evakuotis.

Premjero Mariano Rajoy konservatorių vyriausybė atsisako pritarti Ispanijos subyrėjimui ir pažadėjo blokuoti referendumą dėl savivaldos, kurį 2014 metams žadėjo Katalonijos prezidentas Arturas Masas.

Referendumas būtų "vienašališkas nepriklausomybės deklaravimas, kuris turėtų rimtų pasekmių Ispanijai ir, taip pat, Katalonijai", kuri turėtų "atsisveikinti su Europos Sąjunga", antradienį perspėjo Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia-Margallo.

"Esant tokiai mūsų vienybės jėgai jie negali uždrausti mums referendumo ir nepriklausomybės", - sakė 65 metų Fina Agullo, dalyvavusi "gyvojoje grandinėje" priešais Šventosios Šeimos baziliką.

Barselonos Ispanijos aikštėje ant žolės iš didelių geltonų raidžių buvo išdėliotas angliškas užrašas "Mes norime nepriklausomybės".

A.Masas, kuris vengia savo reikalavimuose vartoti žodį "nepriklausomybė", sakė, kad su katalonais "kitais metais turi būti pasitarta dėl jų politinės ateities", ir pradėjo tuo tikslu panaudoti visas "teisines ir demokratines priemones".

Trečiadienį jis patvirtino, kad rugpjūčio 29-ąją slapta tarėsi šiuo klausimu su M.Rajoy.

"Pradėjome dialogą su vyriausybe, bet aš labai abejoju, kad šis dialogas duos vaisių. Nematau jokios politinės valios", - sakė jis trumpoje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams.

49 proc. katalonų remia savo regiono nepriklausomybę, o 36 proc. jai nepritaria, rodo "Metroscopia" apklausa, kurios rezultatus sekmadienį paskelbė dienraštis "El Pais".

"Pasaulyje yra didelių ir mažų šalių, kai kurios (jų) industrializuotos, kai kurios - ne, ir visos jos išgyvena", - sakė ekonomikos profesorius Antonio Argandona iš IESE verslo mokyklos Barselonoje.

"Taigi, ar Katalonija gali išgyventi? Taip, ta prasme, jog turi pakankamai tvirtą ekonomiką, kad rastų savo kelią", - sakė jis, tačiau perspėjo, kad vis tiek tai turės savo kainą.

"Visa tai priklauso nuo to, kaip dėl galimos nepriklausomybės bus suderėta su Madridu", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"