TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dėl Čilės prezidento posto susikovė dvi moterys

2013 11 18 6:00
M.Bachelet (kairėje) ir jos varžovė E.Matthei buvo vaikystės draugės. AFP/Scanpix nuotrauka

Pergalė buvo pranašaujama socialistei Michelle Bachelet, kuri su savo pagrindine varžove buvo vaikystės draugės. Augusto Pinocheto diktatūra jas išskyrė.

Vakar Čilėje vykusius prezidento rinkimus turėjo laimėti populiari buvusi valstybės vadovė M.Bachelet. Ji žadėjo įgyvendinti ekonomikos reformas ir pakeisti diktatūros laikų Konstituciją.

Apklausos rodė, kad beveik prieš ketverius metus prezidento postą palikusi charizmatiškoji 62 metų socialistė sugrįš – to norėjo 47 proc. respondentų. Tokia visuomenės parama dar negarantavo, kad pavyks išvengti antrojo rinkimų rato, tačiau buvo svarbi paraiška į M.Bachelet pergalę. Artimiausia jos varžovė, dešiniojo sparno kandidatė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Evelyn Matthei atsiliko net 30 procentų (palaikė 14 proc. rinkėjų). Kitų septynių kandidatų populiarumas buvo dar mažesnis.

Dvi skirtingos vizijos

Per rinkimų kampaniją M.Bachelet ir E.Matthei pasiūlė visuomenei dvi skirtingas Čilės ateities vizijas. E.Matthei gyrė prezidento postą paliekančio konservatoriaus Sebastiano Pineros politinį palikimą ir sakė, kad per jo kadenciją buvo sukurta daugiau darbo vietų nei M.Bachelet prezidentavimo metais, taip pat sumažinta socialinė nelygybė. „Jei kas nors paklaustų čiliečių, ar jiems dabar geriau negu prieš ketverius metus, esu tikra, kad dauguma atsakytų, jog dabar yra geriau“, – kalbėjo kandidatė.

Nors pastaraisiais metais Čilės ekonomika atsigavo, M.Bachelet žadėjo atverti kelią „naujam reformų ciklui“, kad būtų didinamos valstybės pajamos.

Tarp Lotynų Amerikos šalių Čilė užima pirmąją vietą pagal vienam žmogui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį (skaičiuojant pagal perkamąją galią tai sudaro 22 362 JAV dolerius), tačiau net pusė iš 17 mln. jos gyventojų uždirba mažiau nei 500 dolerių per mėnesį.

M.Bachelet, kuri dalyvavo rinkimuose kaip socialistų, krikščionių demokratų ir komunistų „Naujosios daugumos“ aljanso kandidatė, paragino didinti pelno mokestį, kad būtų surinkti papildomi 8 mlrd. dolerių švietimui. Padėtis švietimo sistemoje kelia didelį šalies visuomenės nepasitenkinimą.

2006–2010 metais Čilei vadovavusi M.Bachelet nori per šešerius kadencijos metus pasiūlyti nemokamą aukštąjį mokslą. Tai būtų atsakas į stiprų studentų judėjimą, surengusį masinius protestus 2011 metais. Kad įgyvendintų tokias reformas, M.Bachelet reikėjo užsitikrinti daugumą Kongrese. Apklausos rodė, kad jos sąjungininkai galėjo gauti daugiausia vietų asamblėjoje, tačiau galbūt nepakankamai tokioms didelėms reformoms kaip nauja Konstitucija, kuri pakeistų dabartinę, priimtą dar velionio diktatoriaus Augusto Pinocheto.

Susipynusi istorija

Ekspertai teigė, jog turi nutikti kas nors nepaprasta, kad M.Bachelet, pagal išsilavinimą pediatrė, nuo 2006 iki 2010 metų buvusi pirmoji Čilės prezidentė moteris, nelaimėtų šių rinkimų. Politikė, baigusi prezidentės kadenciją, tapo Jungtinių Tautų lyčių lygybės institucijos „UN Women“ vykdomąja direktore. Trijų vaikų motinos, gyvenančios atskirai nuo vyro, elektorato branduolį sudaro skurstančios moterys. M.Bachelet yra oro pajėgų generolo Alberto Bacheleto dukra. Šis kariškis buvo mirtinai nukankintas, kai atsisakė palaikyti A.Pinocheto režimą per pučą, nuvertusį socialistą prezidentą Salvadorą Allende 1973 metais. M.Bachelet ir jos motina taip pat buvo kankinamos, o vėliau ištremtos. Jų skaudi istorija tebejaudina šalį, kuri vis dar kovoja su tos brutalios epochos, pasibaigusios 1990 metais, palikimu.

M.Bachelet ir E.Matthei šeimos gyveno viena šalia kitos oro pajėgų bazėje, o abi mergaitės kai kada kartu važinėdavosi dviračiais. Tačiau jų likimai susiklostė visiškai skirtingai.

E.Matthei tėvas Fernando, irgi generolas, prisidėjo prie A.Pinocheto ir buvo paskirtas vadovauti karo akademijai, kurioje jo kaimynas generolas A.Bacheletas buvo kalinamas ir nukankintas. Tačiau M.Bachelet šeima sako, kad F.Matthei nėra atsakingas už tą nužudymą.

Didelė M.Bachelet persvara prieš E.Matthei atspindi Čilės dešiniųjų patiriamą krizę: jie nesugebėjo iškelti savo kandidato ir, minint visuomenę supriešinusio A.Pinocheto perversmo 40-ąsias metines, atsidūrė keblioje padėtyje. E.Matthei prie rinkimų kampanijos prisidėjo tik prieš keturis mėnesius. Ji pakeitė iš kovos pasitraukusį buvusį ekonomikos ministrą Pablo Longueirą, mat šiam buvo diagnozuota depresija.

Balsuoti galėjo daugiau kaip 13 mln. čiliečių, per du trečdalius šalies gyventojų. Buvo renkami ir žemieji Kongreso rūmai bei pusė Senato. Nuo praėjusių Čilėje panaikinta privaloma prievolė piliečiams balsuoti.

BBC, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"