TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dėl narystės ES britai balsuos birželį

2016 02 20 11:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Briuselyje penktadienį užtikrinęs susitarimą dėl Europos Sąjungos (ES) reformų, šeštadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas paskyrė istorinio referendumo dėl savo šalies narystės Bendrijoje datą – birželio 23-iąją.

Po vyriausybės posėdžio kalbėdamas prie savo rezidencijos Dauningstrite D.Cameronas sakė, kad numatomas balsavimas bus „vienas svarbiausių sprendimų, su kuriais ši šalis susidurs mūsų laikais“.

Jis tvirtino, kad Britanija bus „saugesnė, stipresnė ir geriau gyvenanti“ Europos Sąjungoje, ir sakė, kad nuolaidos, dėl kurių jis derėjosi su ES lyderiais penktadienį davė šaliai „tai, kas geriausia iš dviejų skirtingų dalykų“.

„Rinksimės – kokia šalimi norime būti“, – sakė jis, perspėdamas, kad Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos šalininkai siūlė „riziką neapibrėžtumo laikotarpiu, šuolį į tamsą“.

„Pasitraukimas iš Europos keltų grėsmę mūsų ekonomikai, mūsų nacionaliniam saugumui“, – pabrėžė jis.

Referendumo datą formaliai dar turi patvirtinti parlamentas, kuriame D.Cameronas kalbą sakys pirmadienį.

Specialus statusas

Po penktadienio derybų D. Cameronas į Londoną atvežė susitarimą, kuriuo Didžiajai Britanijai suteikiamas „specialusis statusas“ Europos Sąjungoje (ES), vildamasis, kad jo pakaks siekiant išlaikyti šalį bloke.

Po šeštadienį 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku D.Camerono surengto šalies vyriausybės posėdžio prasidėjo referendumo kampanija ir ministrams, norintiems, kad Britanija pasitrauktų iš ES, leista kalbėti garsiai.

„Susiderėjau dėl susitarimo suteikti JK (Jungtinei Karalystei) specialųjį statusą Europos Sąjungoje, – penktadienį vakare spaudos konferencijoje sakė D.Cameronas. – Per kampaniją iš visos širdies stengsiuosi įtikinti britų žmones likti reformuotoje Europos Sąjungoje, kurią šiandien užsitikrinome“.

Pasak jo, susitarimas apima septynerių metų „avarinį stabdį“ dėl pašalpų ES migrantams ir reiškia, kad Britanija „niekada nepriklausys dar glaudesnei sąjungai“.

Nors Britanijos vieta ES dabar priklauso nuo britų visuomenės, minimas susitarimas apmažina spaudimą Briuseliui, bandančiam dorotis su didžiausia migracijos krize per Europos istoriją.

ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, tarpininkavęs šiam susitarimui, pareiškė, kad „vieningai“ priimta sutartis „stiprina specialųjį Britanijos statusą“ bei yra „teisiškai privaloma ir negrįžtama“.

„Depresyviai negatyvi kampanija“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įtakingiausia Europos lyderė, sakė, kad ši sutartis yra „teisingas kompromisas“.

„Nemanau, kad mes per daug nusileidom Didžiajai Britanijai“, – pasakė ji.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as tvirtino, kad sutartyje nėra „jokių išimčių ES taisyklėms“, nors Italijos premjeras Matteo Renzi perspėjo, kad esama „pavojaus pamesti iš akių pirminę Europos svajonę“.

Paskelbus apie šį susitarimą euro ir britų svaro kursas šoktelėjo: bendroji valiuta (euras) pakilo iki 1,1131 JAV dolerio Niujorke nuo 1,1105 ketvirtadienį, o svaras sterlingų – iki 1,4392 nuo 1,4335 JAV dolerio.

Vis dėlto D.Cameronui drama tik prasideda – jam teks grumtis su euroskeptikais savo paties Konservatorių partijoje ir skepticizmu britų žiniasklaidoje.

Britanijos laikraščių šeštadienio numeriai išėjo kiek anksčiau, nei buvo oficialiai paskelbta apie susitarimą, ir daugelyje jų didžiausias dėmesys skiriamas laukiamam paskelbimui, kad D.Camerono ilgametis sąjungininkas Michaelas Gove'as parems Britanijos pasitraukimą iš ES.

„The Guardian“, „The Daily Telegraph“ ir „The Independent“ pirmuosiuose puslapiuose išspausdino šio buvusio švietimo sekretoriaus nuotraukas, o euroskeptiškas „Daily Express“ paskelbė tokią antraštę: „Gove'as išves mus iš ES“.

Visuomenės apklausos rodo, kad britų visuomenė išstojimo iš ES klausimu yra susiskirsčiusi į dvi lygias stovyklas.

Londono karaliaus koledžo Europos politikos profesorius Anandas Menonas tikisi, kad abi stovyklos akcentuos pavojus, susijusius su pasitraukimu iš ES arba su status quo išsaugojimu.

„Tai bus depresyviai negatyvi kampanija“, – sakė jis AFP.

Rūpesčiai namie

Per derybas Prancūzija ir Belgija griežtai priešinosi tam, kad būtų suteiktos garantijos euro neįsivedusioms šalims. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė, kad pagal susitarimą Britanija negautų veto galios dėl euro zonos.

Tačiau Britanija ir kitos euro neįsivedusios šalys galės kelti klausimus dėl euro zonos politikos ES viršūnių susitikimų lygiu.

Tuo tarpu Rytų Europos šalys nenorėjo sutikti su apribojimais dėl pašalpų ES migrantams, nes mano, kad tai diskriminacinės priemonės, kuriomis pažeidžiamas bloko priimtas judėjimo laisvės principas.

Briuselis pasiūlė „avarinį stabdį“, dėl kurio Britanija galėtų apriboti išmokas, jei jos sistemą užlietų didelė atvykstančių darbuotojų banga.

D.Camerono dabar laukia nauji politiniai rūpesčiai namuose, nes svarbūs sąjungininkai, tarp jų – Londono meras Borisas Johnsonas, galvoja, ar paremti ministrą pirmininką, ar „Ne“ šalininkų stovyklą.

Pirmadienį jo vyriausybė turėtų pateikti priemones parlamente referendumo datai paskirti. Tai bus jau antras Britanijos referendumas dėl narystės ES per kiek daugiau nei 30 metų.

1975-ųjų birželį rinkėjai narystei tuometinėje Europos ekonominėje bendrijoje (EEB) pritarė maždaug 67-iais proc. balsų.

D. Grybauskaitė: dabar JK ateitis ES – šios šalies žmonių rankose

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame šalių lyderiai pasiekė susitarimą dėl Jungtinės Karalystės siūlomų Europos Sąjungos reformų. Tikimasi, jog šiai šaliai rengiantis referendumui dėl narystės ES, susitarimas dėl reformų prisidės prie Jungtinės Karalystės apsisprendimo likti Bendrijos sudėtyje, rašoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.

„Po ilgos derybų dramos turime rezultatą – pasiektas susitarimas, kuris sustiprins ES konkurencingumą, sumažins biurokratinę naštą verslui ir užtikrins, kad Lietuvos ir kitų Europos šalių piliečiai nebūtų diskriminuojami. Dabar Jungtinės Karalystės ateitis ES – šios šalies žmonių rankose“, – sakė Prezidentė.

Lietuvai pavyko užtikrinti, jog socialinių išmokų ribojimai dirbantiesiems Jungtinėje Karalystėje bus taikomi tik naujai atvykusiems į šalį ir šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenančių žmonių nepalies. Ribojimai bus taikomi konkrečiam ir baigtiniam laikotarpiui bei palaipsniui mažės. Jie galės būti įvesti tik išskirtiniais atvejais, pateikus pagrįstus įrodymus, jog didėjantis ES piliečių srautas turi ženklų neigiamą poveikį šalies socialinei sistemai.​

Europos šalių vadovai taip pat suteikė papildomų garantijų ne euro zonos šalims, jog į jų nuomonę bus atsižvelgta svarstant su euro ateitimi susijusius klausimus. Tačiau didesnis ne euro zonos šalių įsitraukimas nesukurs veto teisės blokuoti euro zonai svarbių sprendimų priėmimą.

Šalių lyderiai susitarė stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį ES teisėkūroje. Bus kuriama „raudonos kortelės“ sistema, kuri leis 55 proc. ES šalių parlamentų sustabdyti teisės aktų svarstymą ES Taryboje, jei šie aktai galėtų būti veiksmingiau įgyvendinti nacionaliniame lygmenyje.

Siekiant sustiprinti ES konkurencingumą bus mažinama biurokratinė našta smulkiam ir vidutiniam verslui, bei skatinama prekyba su trečiosiomis šalimis.

EVT pasiektas susitarimas dėl reformų įsigalios tik Jungtinės Karalystės žmonėms priėmus sprendimą likti ES sudėtyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"