TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dėl narystės ES taiso santykius

2015 05 29 6:00
Aleksandras Vučičius (dešinėje) yra pirmasis Serbijos vyriausybės vadovas, kuris valstybės reikalais viešėjo Albanijoje. AP Photo/Hektor Pustina nuotrauka

Serbijos ministras pirmininkas Aleksandras Vučičius su istoriniu vizitu lankėsi Albanijoje. Dviejų Balkanų valstybių santykiai ilgus dešimtmečius buvo šalti. Šios nesantaikos priežastis – Kosovas, kuriame daugiausia gyvena albanai. Albanija ir Serbija, viliojamos narystės Europos Sąjungoje (ES), regis, pasiryžusios pagerinti dvišalius santykius.

A. Vučičius yra pirmas Serbijos vyriausybės vadovas, kuris valstybės reikalais viešėjo Albanijoje. Per svečio vizitą Tirana ėmėsi griežtų saugumo priemonių. Sostinės gatvėse budėjo maždaug 1300 policijos pareigūnų, virš miesto ratus suko sraigtasparniai, o kai kuriuose rajonuose buvo blokuotas eismas.

Pernai lapkritį pirmą kartą per beveik septynis dešimtmečius Belgrade lankėsi Albanijos vyriausybės vadovas. Tąkart politikos ekspertai tikėjosi, kad vizitas taps istoriniu valstybių susitaikymu. Tačiau Albanijos premjeras Edi Rama ekspromtu paragino Serbiją pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Šie žodžiai išprovokavo piktą A. Vučičiaus atsaką ir kuriam laikui atšaldė šalių santykius.

Sulauks didesnės ES paramos

Kosovas nepriklausomybę nuo Serbijos vienašališkai paskelbė 2008 metais. Daugiau kaip 100 valstybių, įskaitant JAV ir daugelį ES šalių, pripažino Kosovo valstybingumą. Tačiau Belgradas ir jo sąjungininkai laikosi pozicijos, kad Kosovas, kurio 90 proc. gyventojų sudaro albanai, yra Serbijos provincija, labai svarbi jai. Serbai tvirtina, jog Kosovas - jų tautos lopšys.

Trečiadienį Tiranoje susitikę premjerai pakartojo, kad jų šalių pozicijos dėl Kosovo nepasikeitė. „Mūsų požiūris į Kosovą nesuderinamas“, - sakė E. Rama ir pridūrė, kad vyriausybė tvirtai palaiko Belgrado ir Prištinos dialogą, kurį remia Briuselis.

Albanija ir Serbija per istorinį vizitą pažadėjo drauge stiprinti Balkanų regiono stabilumą. / AFP/Scanpix nuotrauka

Tiek Serbija, tiek Albanija siekia tapti ES narėmis. Briuselis spaudžia jas stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir taisyti dvišalius santykius. Taigi lankydamasis Tiranoje A. Vučičius priminė, kad Serbija ir Albanija turėtų atidėti savo nesutarimus dėl Kosovo statuso ir užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius. Jie būtų naudingi abiem šalims siekiant įstoti į ES.

Albanijos premjeras E. Rama pritarė kolegai. Jis pažymėjo, jog reikia imti pavyzdį iš Vokietijos ir Prancūzijos, kurios per Antrąjį pasaulinį karą praliejo daug kraujo, bet susitaikė ir dabar palaiko draugiškus santykius. Pasak premjero, bendradarbiaudamos abi šalys gali sulaukti didesnės ES paramos ir naudos savo piliečiams.

Bendri projektai suartina

Tarptautinė bendrija būgštauja dėl naujų etninių neramumų Balkanų regione. Čia plačiai paplitęs skurdas, nedarbas ir politiniai vaidai tebekursto įtampą. Pavyzdžiui, gegužės pradžioje Makedonijos šiauriniame Kumanovo mieste tarp saugumo pajėgų ir ginkluotos grupės albanų įvyko susirėmimas. Per šį smurto proveržį žuvo 18 žmonių.

Serbija ir kitos Balkanų šalys baiminasi, kad Tirana nori sukurti vadinamąją Didžiąją Albaniją, kuri apimtų Kosovą, kai kurias Makedonijos teritorijas ir kitas albanų daugumos gyvenamas sritis. Albanija ne kartą tokias kalbas neigė ir sakė, kad visoms regiono valstybėms tapus ES narėmis sienos Balkanuose nebeturės prasmės.

Tiranoje premjerai pažadėjo stiprinti trapius dvišalius santykius ir taip užtikrinti Balkanų regiono stabilumą. A. Vučičius pareiškė, jog Serbija ir Albanija yra pagrindinės šio regiono varomosios jėgos. Valstybių santykius galima patobulinti įgyvendinant bendrus projektus.

Vadovai susitarė kreiptis į Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį ir prašyti pinigų Serbiją ir Albaniją jungiančiam greitkeliui tiesti. Ši automagistralė driektųsi per Kosovą. Be to, šalys norėtų, kad papildomi ruožai sujungtų Kroatiją ir Juodkalniją su Albanija bei Graikija. Premjerai pabrėžė, jog transporto jungtys yra būdas suartinti Balkanų regiono gyventojus.

Valstybių vadovai taip pat nurodė, kad daugiau dėmesio derėtų skirti bendriems energetikos, prekybos ir turizmo projektams įgyvendinti.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"