TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dėl pratęsimo nesikalbama

2008 10 17 0:00
V.Adamkus: ES imasi bendros atsakomybės spręsdamos kritines problemas po Ignalinos atominės jėgainės uždarymo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Briuselyje Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus išskyrė itin sudėtingą Lietuvos ir Baltijos regiono padėtį, kuri susiklostys uždarius Ignalinos atominę elektrinę, tačiau bet kokias kalbas apie jos darbo pratęsimą ES vadovai pavadino beprasmiškomis. Vietoj to ES įsipareigojo parengti veiksmų planą Baltijos šalims.

Be jungčių su Švedija ir Lenkija Lietuvai gresia energetinis bankrotas. "Būtina sutelkti pastangas, kad išvengtume dar vieno bankroto. Šį kartą - energetikos sektoriuje", - sakė Lietuvos vadovas Briuselyje. Baltijos šalys, neturėdamos jungčių į ES, iš esmės negali pasinaudoti partnerių solidarumu. Teks mokėti labai didelę kainą už visišką energetinę priklausomybę nuo Rytų kaimynės. "Nejaugi, užuot investavę apie milijardą eurų Lietuvos energetinei nepriklausomybei stiprinti, šiuos pinigus atiduosime monopolistui?" - klausė Lietuvos prezidentas.

ES imasi atsakomybės.

Europos Vadovų Tarybos išvadose numatyta sukurti solidarumo mechanizmą energetinių krizių atvejams. V.Adamkus padėkojo Europos Komisijai (EK) už svarbų indėlį rengiant konkretų veiksmų planą Lietuvos ir viso regiono energetiniam saugumui sustiprinti. "Toks solidarumas ypač reikšmingas Lietuvai ir visam Baltijos regionui", - teigė V.Adamkus.

Pastaruoju metu Lietuva siekė, kad EK leistų pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbą. EK pirmininkas Jose Manuelis Barosso Briuselyje Lietuvos premjerui pakartojo, kad dėl to susitarti nerealu. Gediminas Kirkilas pripažino iš EK pirmininko neišgirdęs nieko, kas bylotų apie besikeičiančią EK poziciją. Net ir geranoriškai nusiteikusių šalių kaimynių vadovai teigė, kad apie tai kalbėti beprasmiška, ir ragino Lietuvą kuo skubiau prisidėti prie Baltijos šalių elektros jungčių plano, nors ir jo įgyvendinimas jau gerokai pavėluotas.

Santykiai su Maskva neatšilo

ES vadovai nusprendė neatnaujinti derybų su Rusija dėl naujos partnerystės sutarties. Derybos buvo sustabdytos po Rusijos karinių pajėgų įsiveržimo į Gruziją rugpjūtį. ES vadovai pasveikino Rusijos kariuomenės išvedimą iš Gruzijos buferinių zonų, esančių aplink Pietų Osetiją ir Abchaziją, tačiau nepasakė, kada derybos su Rusija galėtų būti atnaujintos. Iš pradžių planuota vėl jas pradėti lapkritį, tačiau ES pirmininkaujanti Prancūzija nesugebėjo įtikinti visų partnerių su tuo sutikti. Baltijos valstybės, Lenkija ir Švedija aktyviausiai priešinosi bet kokiam greitam santykių su Maskva atšilimui. Be to, Didžioji Britanija sakė, kad prieš tai Rusija privalo visiškai laikytis ugnies nutraukimo sutarties, kuriai tarpininkavo ES.

Anksčiau Italijos premjeras Silvio Berlusconi pasiūlė užmegzti glaudesnius santykius su Rusija pareiškęs, kad ES turi ne tik atnaujinti derybas su Maskva, bet ir sudaryti sąlygas Rusijai tapti ES nare.

"Aš jaučiu, kad Rusija yra Vakarų šalis. Mano planas toks, kad Rusijos Federacija po kelerių metų galėtų tapti ES nare", - sakė Rusijos premjero Vladimiro Putino bičiulis.

Užguls didelė našta

Nepaisant kai kurių šalių grasinimo pasinaudoti veto teise, ES vadovai paliko galioti tuos pačius tikslus ir grafiką dėl klimato kaitos.

Italijos premjeras S.Berlusconi šiuos planus vadino pernelyg didele našta verslui pasaulinės finansų krizės metu. Jis pareiškė pasinaudosiąs veto teise, nes italų kompanijos niekaip negali prisiimti siūlomo reguliavimo sąnaudų. Daliai plano nenorėjo pritarti ir Lenkija. Kiti lyderiai ragino neatsisakyti numatytų tikslų net ir didėjant finansiniam spaudimui.

Pernai ES pažadėjo iki 2020 metų 20 proc., palyginti su 1990 metais, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą ir pasiekti, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai patenkintų iki 20 proc. energijos poreikių. Tačiau daugelis ES šalių pradėjo vengti su tuo susijusių sąnaudų ir pasekmių pramonei. Nuo akmens anglies smarkiai priklausanti Lenkija irgi nepritarė šiems tikslams ir buvo nusiteikusi vetuoti dalį susitarimo dėl klimato. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas vadovavo Rytų Europos šalių grupei, kuri paragino nustatant taršos mažinimo tikslus atskiroms šalims "gerbti narių ekonominio potencialo skirtumus".

Galutinį sprendimą dėl klimato tikimasi pasiekti gruodį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"