TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dėl šydų verda teisinė kova

2015 04 07 6:00
Dvi moterys, prisėdusios ant suoliuko parke, Londone. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos šalys įvairiai reaguoja į visą kūną dengiančius musulmoniškus drabužius viešose vietose. Dėl to nagrinėjama daug bylų ir diskutuojama, ar tokie draudimai nesikerta su pamatiniu tikėjimo laisvės principu?

Vokietijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad mokyklose taikomas draudimas mokytojoms dėvėti veidą dengiančius drabužius pažeidžia religijos laisvę, ir draudimą panaikino. Ši byla yra tik dalis visoje Europoje vykstančių debatų bei nagrinėjamų ieškinių.

Religinių atributų ribojimas viešose vietose paveikia ne tik musulmonus. Pavyzdžiui, sikhai turėjo teisme kovoti dėl teisės dėvėti turbaną mokyklose bei darbe, o krikščionys bylinėjosi dėl nukryžiuotojo atvaizdo klasėse ir kryželio ant kaklo darbe. Vis dėlto pastarųjų atvejų būta kur kas mažiau nei ginčų dėl musulmoniško šydo.

Kai kuriose Europos šalyse veidą dengiantys musulmoniški drabužiai interpretuojami kaip pasikėsinimas į nacionalinį tapatumą, Vakarų ginamą lyčių lygybę ir religijos atskyrimo nuo valstybės principą. Tie, kurie gina teisę dėvėti šydą, atkerta, be kitų argumentų, jog įstatymas ir visuomenė privalo ginti tikėjimo laisvę, daugiakultūriškumą bei religinių ir etninių mažumų teises.

Šalys įvairiai reguliuoja šydo dėvėjimą. Pavyzdžiui, Turkijoje šydo dėvėti negali valstybės tarnautojos, taip pat mokytojos ir studentės visose švietimo įstaigose. Prancūzija 2004 metais uždraudė musulmoniškas skaras ir šydus mokytojoms bei moksleivėms valstybinėse mokyklose, o valstybės tarnautojai negali demonstruoti jokių religinių simbolių. 2010-aisiais šalis žengė dar vieną žingsnį - uždraudė dėvėti veidą dengiančius apdarus visose viešose vietose. Dar daug įvairių kitų tarpinių draudimų galioja regioniniu lygmeniu, atskirose mokyklose ir darbo vietose, vadovaujantis šalies įstatymais.

Tačiau didžiausio atgarsio sulaukė dvi bylos Šveicarijoje ir Turkijoje. Abiem atvejais jos pasiekė Europos Žmogaus Teisių Teismą. Šis nusprendė, kad tiek Šveicarija, tiek Turkija teisėtai uždraudė dėvėti šydą Šveicarijos mokytojai ir Turkijos universiteto studentei, bet teismas sulaukė kritikos dėl prieštaringų argumentų, kuriais grindė savo sprendimus. 2010 metų Prancūzijos draudimas viešose vietose dėvėti visą kūną dengiančius drabužius taip pat pasiekė šį teismą ir 2014-aisiais jis pripažino draudimą teisėtu.

Jungtinėje Karalystėje nėra įstatymų, kurie draustų dėvėti hidžabus, nikabus ar burkas, tačiau atskiros mokyklos ar darbovietės gali šią teisę riboti. Tokie bandymai taip pat buvo užginčyti teismuose kaip diskriminuojantys, bet ieškovai bylas pralaimėjo.

Kai kurios Vokietijos žemės taip pat nusprendė neleisti mokytojoms rodytis su šydais valstybinėse mokyklose. Iš pradžių tie draudimai galiojo, bet po virtinės teismų sprendimų Vokietijos Konstitucinis Teismas šiemet paskelbė, jog jie nesuderinami su teise į religijos laisvę, kurią gina pagrindinis Vokietijos įstatymas. Taigi, teismas pripažino, jog tai, kad valstybė yra neutrali religijos atžvilgiu, nebūtinai reiškia, jog valstybinių mokyklų mokytojams draudžiama dėvėti religinius simbolius.

Kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje ir Šveicarijoje, vyko audringi debatai dėl šydo draudimo viešose vietose, tačiau nepakako politinės daugumos tokiems pasiūlymams įtvirtinti, tad kol kas jie atidėti. Kai kurie Šveicarijos kantonai surengė šiuo klausimu referendumus ir juos laimėjo aiškia dauguma lygiai taip pat, kaip ir referendumą, kuriuo uždrausta statyti minaretus, kad jie nenustelbtų europietiško šalies charakterio.

Argumentų prieš visą kūną dengiančius musulmoniškus drabužius viešose vietose yra įvairių, bet rimčiausias tik vienas - saugumas. Visais kitais atvejais reikia gerai pasverti, nes tai kursto papildomą socialinę įtampą ir išties suvaržo asmens teises.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"