TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dėl visko kalta Europa!

2012 09 12 9:43
Triuškinamai prastas socialistų lyderio E.Roemerio pasirodymas per televizijos debatus paskutinę akimirką galėjo labai pakenkti jo partijai. /AFP/Scanpix nuotrauka

Ekonomika stringa, o nedarbas auga. Taip yra didžiojoje Europos dalyje, taip pat ir Nyderlanduose. Per šią šalį, kurioje šiandien vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai, ritasi euroskeptiškumo banga.

Manoma, kad Socialistų partija laimės didžiąją dalį vietų parlamente, o tai reikštų didelį praradimą Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, nes Olandija yra viena artimiausių Vokietijos partnerių galynėjantis su euro zonos krize. Socialistų partija, dar niekada neįėjusi į Olandijos vyriausybę, populiarumu šiek tiek lenkia laikinojo ministro pirmininko Marko Rutte's vadovaujamus liberalus. M.Rutte's vyriausybė žlugo balandį dėl biudžeto karpymų. Apklausos rodo, jog abi šios partijos laimės maždaug po 34 vietas 150 vietų parlamente, o trečioji liks centro kairiųjų Leiboristų partija, turėdama 21 vietą.

Rinkimai vyksta tą pačią dieną, kai Vokietijos Konstitucinis Teismas turi paskelbti, ar Europos stabilumo mechanizmas (nuolat veikiantis Europos Sąjungos (ES) pagalbos fondas) neprieštarauja nacionaliniams įstatymams.

Briuselio "idiotizmas"

Socialistai yra daug skeptiškesni ES atžvilgiu nei kitos pagrindinės Olandijos partijos. Jie vadovavo pasipriešinimui 2005 metais referendumu tvirtinant Europos Konstituciją. Socialistai taip pat pasisako prieš ES skiriamus gelbėjimo paketus skolose skęstančioms euro zonos narėms ir prieš tolesnį fiskalinį federalizmą. Socialistų lyderis Emile'is Roemeris pažadėjo surengti referendumą dėl fiskalinės sutarties, numatančios ne didesnį kaip 3 proc. biudžeto deficitą. Tai E.Roemeris pavadino "idiotizmu". Sutartis, kurią sumanė A.Merkel ir buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, o M.Rutte entuziastingai jai pritarė, įrašys taisykles dėl deficito ir skolos į nacionalines šalių konstitucijas.

"Vokiečiai mums nurodinėja, mokesčiai auga, pensijos mažės. Dėl visko kalta Europa. Būtų daug geriau leisti Graikijai pasitraukti iš euro zonos ir likti tik su stipriomis šalimis. Socialistai daug geresni paprastiems žmonėms", - sakė 64 metų Geras Coolanas, pirmą kartą keičiantis savo politinį pasirinkimą. Tai, ką jis sako, labai tiksliai atspindi daugelio olandų nuomonę. O jų šalis - vis dar klestinti ES narė, kurioje mažas nedarbas ir labai aukštas gyvenimo lygis.

Keičia retoriką

Olandijos socialistai atsimetė nuo maoizmo jau prieš kelis dešimtmečius, bet jie agituoja prieš Europą ir taupymą. Ne ką mažiau priešiška Briuseliui yra ir kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija, taip pat nepritarianti diržų veržimosi politikai ir nieko nenorinti girdėti apie pagalbą pietinėms euro zonos šalims. Laisvės partija taip pat gali laimėti nemažai vietų. Bet kuriuo atveju vietų išsidėstymas parlamente žada didelį antieuropietišką bloką.

"Ši kampanija sukasi vien apie Europą. Nyderlandai iš patikimiausių sąjungininkų Europoje virto priešiškiausiais", - sakė politologė Sarah de Lange iš Amsterdamo universiteto.

"Aš balsuosiu už Geertą Wildersą, - pažadėjo vienos Mastrichto kavinės savininkas Jo, turėdamas galvoje Laisvės partijos lyderį. - Jis vienintelis nepučia miglos į akis. Jis pirmasis pasakė, jog turime atsikratyti euro. Dabar visi taip kalba."

Ši retorika verčia ir centro dešiniąsias partijas perimti euroskeptišką nusiteikimą. Visai neseniai per televizijos debatus M.Rutte paskelbė, kad Graikija daugiau negaus nė euro olandų mokesčių mokėtojų pinigų.

Atspindi tendencijas

Šiuos rinkimus atidžiai stebi ne tik Briuselis, bet ir visa Europa. Svarbu, kokią žinią siunčia dėl sunkiausios per visą bloko istoriją krizės viena reikšmingiausių ES steigėjų. Svarbu ir todėl, kad paprastai Olandijos politika atspindi platesnes Europos politikos tendencijas: taip buvo, kai prieš dešimtmetį iškilo kitamaniai populistai ir kai 2005 metais per referendumą buvo atmesta Europos Konstitucija.

Apžvalgininkai pažymi, kad vis dėlto išlieka pojūtis, jog olandai atsargiai pasisako už ES ir bendrus pinigus, tik nenori perleisti daugiau biudžeto bei finansinių galių Briuseliui, o kaip tik toks yra ES elito atsakas į krizę. Be to, olandams labai nepatinka didžiulis išlaidų karpymas, o tai nedelsiant būtina atlikti siekiant kitais metais atitikti ES taisykles. Tokia politika labai pamalonintų Briuselį, bet įstumtų šalį į recesiją, kurios visai nereikia. Lėtesnė, ilgesnius etapus numatanti reformų programa mažiau pažeistų iš esmės sveiką ekonomiką.

Manoma, kad į parlamentą iš viso paklius 12 partijų, tad šalies laukia derybos dėl koalicijos, kurios gali trukti kelis mėnesius. Per tą laiką teks nustatyti, koku greičiu, mastu ir gyliu bus karpomos išlaidos, o šalis grąžinta į europietišką kelią, tačiau dažniau tariant "jei" ir "bet".

"The Guardian", "EUobserver", SpegelOnline, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"