TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dėl visko kaltas Aleksandras Makedonietis

2008 04 09 0:00
Skopjės gyventojai, reikalaudami teisės į savo identitetą, surengė tylią demonstraciją.
AFP/Scanpix nuotrauka

Per NATO viršūnių susitikimą Bukarešte pasauliui buvo priminta problema, kurią politikai jau seniai pamiršo - Graikija siekia, kad 1991 metais susikūrusi Makedonijos Respublika pakeistų savo pavadinimą. Makedonijai nesutikus, Atėnai blokavo savo šiaurinės kaimynės siekį būti pakviestai į NATO. Sprendimas buvo atidėtas iki rudens.

Kostaso Karamanliso vyriausybė reikalauja, kad jų valstybė kaimynė patikslintų savo šalies pavadinimą, pavyzdžiui, pasivadintų Šiaurinės Makedonijos Respublika. Tačiau ir dėl to jai tenka konfliktuoti su savo tautos valia, nes beveik 80 proc. graikų nori, kad jų šiaurinės kaimynės pavadinime apskritai nebūtų žodžio Makedonija. Graikijos žiniasklaida ir dauguma šalies gyventojų šią valstybę vadina Skopjė, nes yra įsitikinę, kad jų kaimynai nori pasisavinti istoriją, kuria graikai didžiuojasi tūkstantmečius. "Yra tik viena Makedonija ir ji graikiška", - skelbia Graikijos nacionalistai, o tokių Graikijoje iš karto susidaro dauguma, kai tik kyla Makedonijos klausimas.

Kuo graikai grindžia savo reikalavimą, kurio niekaip negali suprasti kitapus sienos gyvenantys žmonės? Atsakymo reikia ieškoti Senovės Graikijos istorijoje, kuri ir suformavo dabartinį šalies mentalitetą.

Senovės Graikijos praeitis tokia didinga, kad dabartinis Graikijos elitas pasiryžęs su niekuo ja nesidalyti.

Šiuolaikiniai išsilavinę graikai siekia, kad visi ne graikai įsisąmonintų, jog būtent jų protėviai padovanojo pasauliui demokratiją, filosofiją ir daugybę kitų nuostabių dalykų. Jų nuomone, į žodį Makedonija jiems priklauso išskirtinės autorinės teisės.

Balkanų karai ir pseudoantika

Be to, šiandieniams graikams tiesiog į kraują įaugusi mintis apie istorinį perimamumą. Jie iki šiol nepripažįsta, kad slavų ir albanų tautos atsikėlė į Balkanų pusiasalio pietus, ir vadina tai "antigraikiškai nusiteikusių užsieniečių pramanu". Jie atmeta šiuolaikinę istoriją, kuri daugeliui graikų yra tik jų herojiškos praeities atkartojimas. Net menkiausią mėginimą mokyklos vadovėliuose pakeisti nusistovėjusius stereotipus apie senovės didvyrius ir kankinius, patriotiškai nusiteikę graikai vertina kaip siekį išniekinti jų istoriją. Jiems svarbiausia įrodyti, kad tarp Senovės ir dabartinės Makedonijos yra tiesioginis pereinamumas. Jie atmeta istorinę tiesą dėl dabartinės Makedonijos etninės kilmės. Todėl net Osmanų periodas buvo priskirtas naujajai Graikijos istorijai tik prieš 100 metų, t.y. po 1912 metų Balkanų karo. Graikų supratimu, graikiškoji Makedonija - tik labai etniška prasme įvairus šiuolaikinės Graikijos regionas.

Tačiau dabartiniai šio regiono gyventojai - nėra tikrieji Aleksandro Makedoniečio palikuonys. Jų protėvių kilmė labai įvairi. Tarp jų yra slavų, kurie XIX amžiuje prisijungė prie graikiškosios kultūros dėl stačiatikių religijos ir graikų mokytojų. Yra Kretos žandarų, kurie po 1912 metų aktyviai okupavo visus slaviškus ir turkiškus kaimus. Taip pat yra išeivių iš Graikijos karalystės pietų, kurie užkariautose teritorijose ieškojo laimės, ir daugybė persikėlėlių iš Bulgarijos bei Mažosios Azijos vakarų provincijų, taip pat Juodosios jūros pakrantės gyventojų, kurie praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje apsigyveno Graikijos šiaurėje.

Vieni kitus vadina bulgarais

Tokia tautų maišalynė būdinga beveik kiekvienai graikų ir makedoniečių šeimai. Tačiau žmonės tai laiko trūkumu ir nori įrodyti, kad kiekvienas jų turi Aleksandro Makedoniečio genų. "Tikrieji graikai" taip ginasi net nuo pietinių provincijų gyventojų, kurie Atėnų stadione Solonikų futbolo komandą vadina "bulgarais". Todėl ir patriotiškai nusiteikusiems Graikijos makedoniečiams Skopjės gyventojai taip pat yra "bulgarai".

Trečia priežastis, dėl kurios kilo dabartinis konfliktas, - inteligentijos konformizmas. Kai paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kilo pirmoji krizė dėl Makedonijos pavadinimo, būtent "akademiniuose debatuose" buvo nutarta, kad šiaurės kaimynai turi būti vadinami "skopjėčiais", ir šiandien su tuo nesutinkantys istorikai bei žurnalistai sudaro mažumą. Todėl nei vienas išsilavinęs graikas nesiryžta savo tautiečiams aiškinti to, kas už Graikijos ribų laikoma savaime suprantamu dalyku: Makedonija - tai geografinė sritis, kuri šiandien padalyta į Graikiją, Bulgariją ir Makedonijos Respubliką. Kiekvienas šio regiono gyventojas, jei tik nori, turi teisę vadintis makedoniečiu. Ir nė vienas kitas šio regiono gyventojas negali atimti iš tų žmonių šios teisės.

Tuo metu, kai bulgariškosios ir graikiškosios Makedonijos gyventojai save pirmiausia laiko bulgarais ir graikais (ir, žinoma, makedonais), Makedonijos Respublikoje gyvenantys makedonai prarado savo identitetą. Nuo tada, kai iš žemėlapio išnyko Jugoslavijos Respublika, jie paprasčiausiai virto makedonais. Tas, kuris nenori pripažinti šios jų teisės, ne tik atima iš makedonų "pasididžiavimą savo istorija", bet ir asmeninį identitetą. Tokia Graikijos pozicija kenkia jos kaimynų socialinei integracijai - dėl Kosovo krizės tapo nebeįmanoma sutaikyti slavų ir albanų kilmės makedonų.

Žinoma, Makedonijos Respublikoje yra savų šovinistų ir groteskiškai savo istoriją vertinančių žmonių. Juokinga, kad makedonai Skopjės oro uostą pavadino Aleksandro Makedoniečio garbei, tačiau tai išryškina ir slavų kilmės makedonų kompleksus. Kiekviena vyriausybė gali elgtis kaip nori, tačiau remdamasi istorine didybe ji neturi teisės atimti iš kitos tautos teisės į savo identitetą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"