TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Demokratijos eksperimentas Vidurinėje Azijoje

2015 10 06 6:00
Pirmą kartą Kirgizijoje, o ir visoje Vidurinėje Azijoje, rinkėjams identifikuoti buvo naudojami pirštų atspaudų skaitytuvai. AFP/Scanpix nuotrauka

Kirgizai išsirinko naują parlamentą. Pirmą kartą Vidurinėje Azijoje panaudota biometrinė balsavimo technologija, tačiau tai nebe vienintelė naujovė, kurią lėmė rinkimai. Į parlamentą pateko daugiausia prorusiško politinės jėgos, joms teks ir vėl formuoti koalicinę vyriausybę.

Kirgizijos socialdemokratų partija, susijusi su prorusišku šalies prezidentu Almazbeku Atambajevu, laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, kuriuose į parlamentą pateko dar penkios Maskvai atvirai lojalios partijos. Centrinės rinkimų komisijos paskelbti rezultatai rodo, kad A. Atambajevo įkurta Socialdemokratų partija po įnirtingos kovos rinkimuose iškovojo pergalę surinkusi beveik 27 proc. balsų. Antra liko opozicinė nacionalistinė „Respublika-Ata Žurt“ (daugiau nei 20 proc. balsų). Kitos keturios partijos, įveikusios 7 proc. slenkstį ir patekusios į šios Vidurinės Azijos valstybės parlamentą, taip pat yra prorusiškos.

Partija „Kirgizija“ gavo kiek daugiau nei 12 proc. balsų, o „Onuguu-Progresas“, „Bir Bol“ ir „Ata Meken“ surinko po mažiau nei 10 proc. balsų. Į parlamentą patekusių šešių partijų kandidatų sąrašuose aukščiausias pozicijas užėmė kadenciją baigiančio parlamento deputatai.

Kadangi nė viena partija neužsitikrino daugumos, bus formuojama prorusiška koalicinė vyriausybė ir greičiausiai toliau tęsis politinės rietenos, dėl kurių per penkerius pastarojo parlamento darbo metus žlugo keturi ministrų kabinetai. Naujajai vyriausybei teks spręsti ekonomikos problemas, kylančias dėl augančios infliacijos ir mažėjančių perlaidų iš šimtų tūkstančių Rusijoje dirbančių kirgizų.

Valstybė partijų nefinansuoja

Šis balsavimas gerokai skyrėsi nuo rinkimų, vykstančių kitur regione. Kitas Vidurinės Azijos šalis, buvusias sovietines respublikas, tvirta ranka valdo visagaliai prezidentai. Kai kurie jų šiuos postus užima nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo. O Kirgizija laikoma daug labiau pliuralistine ir politiškai atvira. Kartais ji vadinama Vidurinės Azijos demokratiniu eksperimentu. Du valstybės prezidentai, laikyti korumpuotais ir autoritariniais, buvo nušalinti sukilimų, o 2010 metais įsigaliojo nauja Konstitucija, kuri suteikė daugiau galių parlamentui. Valstybės kaimynės rinkėjams paprastai siūlo tik saujelę prezidentui palankių politinių partijų, o dėl 120 vietų Kirgizijos parlamente konkuravo net 14 partijų ir daugiau nei 2 tūkst. kandidatų.

Visų rinkimuose dalyvavusių partijų sąrašai turėjo atitikti įstatymų nustatytas kvotas kandidatėms moterims, taip pat tautinių mažumų atstovams, jauniems politikams ir žmonėms, turintiems negalią. Neskaitant jų, daugelis kandidatų buvo turtingi verslininkai. Kirgizijoje valstybė partijų neremiama, todėl norint dalyvauti rinkimuose ir išsiskirti iš kitų reikia turėti galimybę pačiam finansuoti savo rinkimų kampaniją. Buvo keletas atvejų, kai kandidatai buvo diskvalifikuoti, nes buvo teisti. O iki rinkimų likus vos kelioms dienoms dėl išpuolio prieš varžovą diskvalifikuotas vienas iš opozicijos lyderių.

Pirmą kartą Vidurinėje Azijoje rinkėjams identifikuoti naudoti pirštų atspaudų skaitytuvai. Taip valdžia tikėjosi kovoti su sukčiavimu, tačiau metus trukusi kampanija, kurios metu stengtasi surinkti kiekvieno rinkėjo biometrinius duomenis, nebuvo iki galo baigta. Kai kurie piliečiai nebuvo registruoti, nes gyvena atokiose vietovėse, jiems trūko susidomėjimo ar noro pateikti savo pirštų antspaudus. Kai kurie jų buvo susirūpinę dėl asmens duomenų naudojimo ir apsaugos. Atiduoti savo balsus buvo itin sudėtinga keliems šimtams tūkstančių kirgizų, emigravusių dirbti į užsienį, daugiausia į Rusiją. Daugelio biometriniai duomenys nebuvo registruoti, o dalis jų neturėjo galimybės atvykti į balsavimo centrus.

Aukso kasyba ir korupcija

Vienas iš parlamentui labiausiai rūpimų klausimų – didžiausia šalies aukso kasykla, kuri labai prisideda prie Kirgizijos ekonomikos. Nuolat vyksta karštos diskusijos dėl kasybos poveikio aplinkai, pelno pasidalijimo susitarimo su Kanados bendrasavininkiais. Aršiausiai diskutuojama, ar kasyklą reikėtų nacionalizuoti. Dar vienas iš nuolatinių ginčų parlamente yra dėl korupcijos. Prezidento A. Atambajevo šalininkai teisinasi kovojantys su sukčiavimu ir kyšininkavimu, tačiau opozicinės partijos teigia, kad vyriausybė stengiasi pažaboti tik savo priešininkus.

Rinkimų stebėsenos grupė Demokratijos ir pilietinės visuomenės koalicija pateikė klausimynus visoms partijoms, kad rinkėjai galėtų išsiaiškinti kiekvienos jų požiūrį į jiems svarbius reikalus. Buvo sričių, dėl kurių beveik visos partijos sutarė vieningai, pavyzdžiui, dėl griežtesio religinių grupių reguliavimo (tai atspindi nerimą regione dėl ekstremizmo), taip pat daug kas smerkė griežto taupymo priemones. Partijų nuomonės išsiskyrė dėl tokių klausimų kaip kova su korupcija ir ar reikia mokyklose vesti seksualinės sveikatos ugdymo pamokas. Viena partija atsakė, kad reikėtų legalizuoti poligamiją.

Užsienio politika, atrodo, yra ta sritis, dėl kurios partijos tikrai nelinkusios ginčytis. Dauguma jų prioritetą teikia santykiams su Rusija, o ne su Jungtinėmis Valstijomis. Turint omenyje, kad Kirgizija neseniai prisidėjo prie Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos, vargu ar tai didelė staigmena.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"