TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Derybos dėl taikos Ukrainoje atidedamos

2014 12 09 13:02
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Reuters/Scanpix nuotrauka

Planuotos Ukrainos ir prorusiškų separatistų taikos derybos antradienį buvo atidėtos, bet paliaubų fronto linijoje rytinėje Ukrainoje iš esmės laikomasi.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad taikos derybos Baltarusijos sostinėje Minske su prorusiškais sukilėliais, dalyvaujant Maskvos ir Europos pasiuntiniams, kurias Kijevas tikėjosi surengti antradienį, atidėtos ir, matyt, jų nebus iki penktadienio.

„Šiandien nieko neįvyks. Konsultacijos tęsiamos“, – vienas URM atstovas sakė naujienų agentūrai AFP.

Vis tik paliaubų rytinėje Ukrainoje antradienį, kurį vyriausybė pavadino „tylos diena“, buvo laikomasi.

Pasak naujienų agentūros AFP korespondentų, pagrindiniame sukilėlių kontroliuojamame Donecko mieste auštant artilerijos šūviai staiga nutilo.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė, kad rytinį regioną krečiančio konflikto šalys iš pažiūros laikosi Kijevo paskelbtų „tylos dienos“ paliaubų palei fronto liniją tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.

„Prieš pusantros valandos paskelbėme naujas paliaubas, – P.Porošenka sakė skaitydamas viešą paskaitą Singapūre. – Nepaleidome nė vieno šūvio, nežuvo nė vienas mūsų karys.“

Vienas sukilėlių kovotojas netoli Donecko šiauriniame priemiestyje esančio oro uosto patvirtino, kad padėtis „šiuo metu yra rami“.

Tačiau kitas jo bendražygis gana skeptiškai įvertino ilgalaikes perspektyvas.

„Aš netikiu paliaubomis, – naujienų agentūrai AFP sakė sukilėlis, nenorėjęs skelbti savo pavardės. – Iki šiol paliaubos reiškė tik pauzę prieš dar nuožmesnių kovų atsinaujinimą“.

Tuo metu už dviejų kilometrų nuo oro uosto pozicijas užėmusios Ukrainos nacionalistinės grupuotės „Pravyj sektor“ („Teisusis“ arba „ Dešinysis sektorius“) kovotojas paneigė, kad šūviai visiškai nurimo.

„Piskuose šaudoma iš haubicų ir minosvaidžių“, – sakė jis telefonu naujienų agentūrai AFP, kalbėdamas apie netoli oro uosto esančią gyvenvietę, kurioje įsikūrė vyriausybės pajėgų bazė.

Derybos atidėtos

Donecko separatistų parlamento vicepirmininkas Denisas Pušilinas naujienų agentūrai AFP sakė, kad gali būti surengta vaizdo konferencija su Ukrainos vyriausybe ir Europos stebėtojais dėl derybų vietos ir darbotvarkės.

„Greičiausiai mums pavyks susitarti dėl datos trečiadienį“, – kalbėjo D.Pušlinas, anksčiau sakęs, kad labiausiai tikėtina derybų diena būtų penktadienis.

Provakarietiška Ukrainos vadovybė tikisi užbaigti karą, kad galėtų imtis ilgai atidėliotų ekonomikos reformų, turinčių ištraukti šalį iš bankroto ir atverti kelią užsienio pagalbai.

Į Kijevą antradienį atvyko Tarptautinio valiutos fondo (TVF) komanda, kuri vertins, kaip Ukraina taiko labai nepopuliarias griežto taupumo priemones, kurių buvo pareikalauta mainais už 17 mlrd. JAV dolerių skubią finansinę pagalbą.

Stebėtojai kol kas laukia ir nori įsitikinti paliaubų patvarumu, nes šūviai buvo girdėti iki pat paskutinės akimirkos, kai pirmadienį vyriausybė pranešė netekusi dar šešių karių.

Minsko derybose tikimasi užtikrinti rugsėjo 5 dieną pasirašytos paliaubų sutarties, kuri nepadėjo nutraukti kovos veiksmų, įgyvendinimą.

Remiantis Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per tą laiką žuvo dar 1 tūkstantis žmonių.

Aštuonis mėnesius trunkantis konfliktas iš viso nusinešė daugiau nei 4,3 tūkst. žmonių gyvybių, skelbia JT. Tačiau žuvusių maištininkų skaičius niekada nebuvo patvirtintas, todėl manoma, kad tikrasis pilietinio karo aukų skaičius yra daug didesnis.

Rusija keičia taktiką?

Rusija sulaukė anksčiau negirdėtos Vakarų kritikos dėl jos paramos separatistams rytinėje Ukrainoje.

Net Vokietija, paprastai viena iš taikos su Rusija šalininkių, sako, kad vis labiau izoliuojamas Kremlius bando destabilizuoti padėtį rytinėje Europoje ir neleisti regiono šalims labiau priartėti prie ES.

Atsakydama į griežtas Vakarų ekonomines sankcijas Rusija taip pat ėmėsi apribojimų, tarp kurių yra maisto produktų iš Vakarų importo draudimas, tačiau apžvalgininkai sako, kad Maskva to nesitikėjo.

Kremlius, kaip buvo pranešta, pastarosiomis savaitėmis pertvarkė Ukrainos politikos komandą, ir tai gali būti ženklas, kad ruošiasi keisti ir savo taktiką.

„Rusija nesitikėjo tokio visiško Europos, o ypač Vokietijos, pozicijos (jos atžvilgiu) pasikeitimo“, – sakė Europos Tarybos užsienio reikalų analitikas Kadris Liikas Briuselyje.

Ji „lėtai pradeda suvokti, kad viskas nepavyko taip, kaip tikėtasi. Dabar lieka klausimas, ar Europai, o ypač Vokietijai, gali pavykti priversti Rusiją sutikti su jos prestižą išsaugosiančia išeitimi“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį sakė esanti įsitikinusi, kad išeitį iš aklavietės galima rasti diplomatiniu būdu, bet „mums reikės ištvermės“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"