TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Derybos Ženevoje – kas toliau?

2013 11 15 6:00
Prieš metus B.Netanyahu pateikė iliustraciją, kaip Irano branduolinę programą vertina Izraelis. AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjusią savaitę Ženevoje Iranas su 5 nuolatinėmis Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narėmis – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Didžiąja Britanija, Prancūzija, Rusija ir Kinija – toliau derėjosi dėl savo branduolinės programos likimo. Susiklosčius sudėtingoms politinėms aplinkybėms dialogas su Iranu gali pakrypti visai kita linkme, nei planuoja susirinkę derybininkai.

Ženevoje valstybių atstovai nusprendė pagreitinti derybų procesą. Šiuo metu formuojamo susitarimo dėl Irano branduolinės programos sąlygas tikimasi įgyvendinti greičiau nei per metus. Po derybų Irano užsienio reikalų ministras Javadas Zarifas minėjo, kad sutarus dėl bendrų veiklos gairių toliau bus deramasi, kada, kaip ir ką konkrečiai reikėtų nuveikti norint pralaužti ledus tarp Irano ir Vakarų. Nors dialogas, atrodytų, juda teigiama linkme, dėl skirtingų valstybių pozicijų Irano atžvilgiu kyla abejonių aiškia derybų baigtimi.

Tariasi apdairiai

Irano tikslai aiškūs. Jo prezidentas Hassanas Rouhani per derybas bando išlošti dvigubai: įtikinti Vakarus nutraukti ekonomines sankcijas ir išsaugoti šalies nacionaliniu pasididžiavimu laikomą branduolinę programą. Irano vadovas žino, kokia svarbi ši programa yra jo valstybei, ir supranta, kaip greitai prezidento nuolankumu Vakarams nepatenkinti tautiečiai gali pašalinti jį iš posto. Todėl Vakarų palankumą H.Rouhani stengiasi išsikovoti palengva ir derasi labai atsargiai.

Vakarai taip pat nenori perlenkti lazdos. JT Saugumo Tarybos narės po truputį mažina ekonominius apribojimus Iranui - taikiomis priemonėmis jos tikisi pasiekti daugiau nei naujomis sankcijomis ar grasinimais. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad sankcijų didinimas Iranui nėra išeitis. Jis pasiūlė laikytis taikaus derybų plano ir tikėtis adekvačios Irano reakcijos.

Tokia J.Kerry pozicija papiktino nemažą dalį Jungtinių Valstijų gyventojų. Daugybė amerikiečių mano, kad Iranas nusileistų ir sutiktų žaisti pagal JAV taisykles greičiau, jei su juo būtų diskutuojama griežtu tonu, pamiršus bet kokias nuolaidas.

Nors abiejose barikadų pusėse nepatenkintųjų nuosaikiomis derybomis netrūksta, JT Saugumo Tarybos narių atstovai elgiasi atsargiai ir, regis, džiaugiasi diskusijos proveržiu.

Grasina karu

Vakarų derybininkų poziciją kritikuoja ne tik griežtos politikos gerbėjai Irane ir JAV. Ypač nepalankiai ją vertina Izraelis. Šalies premjeras Benjaminas Netanyahu smerkia Vakarų nuolaidžiavimą Iranui ir visaip bando paprotinti derybininkus. Jo teigimu, Iranas kelia rimtą grėsmę Izraeliui, o tęsiamos branduolinių reaktorių statybos peržengia visas ribas. Dėl to jokie kompromisai Irano atžvilgiu, anot Izraelio, nepriimtini. Tuo metu, kai Vakarai renkasi švelnesnę poziciją, Izraelis prabyla net apie galimą karą su Iranu.

Istorinė patirtis rodo, kad Izraelio grasinimai dažnai perauga į realius veiksmus. Panašiai situacija klostėsi ir 1981 metais. Tuomet Irakas Bagdado priemiestyje pradėjo branduolinio reaktoriaus statybas. Buvo aišku, kad naujasis reaktorius galės sodrinti branduolinių ginklų gamybai naudojamą uraną. Ilgai nedelsdamas Izraelis surengė operaciją “Babilonas”. Per oro antskrydį jo pajėgos sunaikino irakiečių statomą branduolinį reaktorių. Tarptautinė bendruomenė smerkė Izraelio savivalę, tačiau valstybės vadovai laikėsi savo – Irakas pradėjo statyti tiksinčią bombą ir ją reikėjo susprogdinti. Taigi, kaip matyti, panašiais atvejais Izraelis pajėgus panaudoti karinę jėgą.

Galimi scenarijai

Vakarų dialogas su Iranu gali baigtis įvairiai. Viena vertus, diplomatinės valstybių pastangos gali būti vaisingos, ir derybininkai sugebės pasiekti abi šalis daugiau ar mažiau tenkinantį kompromisą. Jeigu jiems pavyks įtikinti namie likusius tautiečius, tikėtina, kad problema bus išspręsta taikiai.

Kita vertus, pasikeitus sąlygoms derybininkų reguliuojamos svarstyklės gali smarkiai susvyruoti. Jei dialogo dalyviai nuspręstų, kad derybos nėra veiksmingos, švelnios politinės priemonės, ko gero, greitai būtų pakeistos naujomis sankcijomis, o jas lydėtų dar viena santykių atšalimo fazė.

Tokią baigtį paskatintų ir politinių nuotaikų pokyčiai Irane. Jei H.Rouhani prarastų paramą šalyje, tikėtina, kad konservatyvus politikas ir toliau būtų linkęs diskutuoti su Vakarais švelniu tonu.

Galų gale nereikėtų atmesti ir atviro konflikto scenarijaus. Izraelis visais laikais buvo apsuptas priešiškai nusiteikusių kaimynų. Šalis ne kartą kariavo dėl savo išlikimo, tad prireikus yra pasirengusi sunaikinti kylančias grėsmes. Jei Vakarų ir Irano derybų baigtis kels abejonių, gali būti, kad Izraelis mėgins savais būdais išsiaiškinti santykius su Iranu.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"