TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Derybų maratoną Minske vainikavo problemiškas susitarimas

2015 02 12 16:02
ALeksandras Lukašenka (kairėje) ir Petro Porošenka. Reuters/Scanpix nuotrauka

Ginklai turės nutilti, sukioji ginkluotė turės būti atitraukta nuo fronto linijos, Ukraina suteiks tam tikrą autonomiją savo rytiniam regionui mainais į pažadą iki šių metų pabaigos grąžinti Kijevui sienos su Rusija kontrolę pagal taikos sutartį, pasirašytą ketvirtadienio rytą po visą naktį trukusių derybų tarp Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių.

Vis dėlto šioje sutartyje apstu potencialių spąstų, kurie gali sužlugdyti jos įgyvendinimą. Skelbdama žinią apie pasiektą proveržį, Rusija ir Ukraina skirtingai interpretavo, dėl ko iš tikrųjų buvo susitarta per 16 valandų trukusį derybų maratoną – taip pat ir dėl prorusiškų separatistų apsiausto vieno strategiškai svarbaus miesto statuso.

Sudėtingas kompromisas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė žurnalistams, kad susitarime numatoma, jog paliaubos tarp konflikto šalių įsigalios nuo sekmadienio vidurnakčio vietos (ir Lietuvos) laiku ir kad separatistų kontroliuojamiems regionams bus užtikrintas ypatingas statusas, galimybė gauti humanitarinę pagalbą, taip pat bus nustatytas sienos kontrolės režimas.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė, kad nebuvo jokio susitarimo dėl Rytų Ukrainos autonomijos arba federalizacijos, ko jau seniai reikalavo Rusija, norinti išsaugoti svertus spausti savo kaimynę ir užkirsti jai kelią kada nors įstoti į NATO.

Tačiau sutartis reikalauja, kad Ukrainos parlamentas suteiktų dideles galias rytiniams regionams ir kad tai yra sąlyga, kurią išpildęs Kijevas gali tikėtis susigrąžinti visišką sienos su Rusija kontrolę. Neabejotina, kad ši sąlyga Ukrainoje išprovokuos įnirtingus politinius debatus.

Naujoji sutartis yra sudėtingas kompromisas, leidžiantis tiek Rusijai, tiek Ukrainai savintis pergalę, bet tame dokumente apstu potencialių spąstų, kurie gali sužlugdyti jo įgyvendinimą. Netikrumas išlieka netgi dėl planuojamų paliaubų, nes V.Putinas pripažino, kad taip ir nerado bendros kalbos su P.Porošenka, kaip turėtų būti vertinama padėtis aplink vyriausybės pajėgų ginamą Debalcevės miestą, kuris yra svarbus geležinkelio mazgas tarp pagrindinių separatistų tvirtovių – Donecko ir Luhansko.

„Dabar turime vilties prošvaistę“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri tarpininkavo deryboms Baltarusijos sostinėje kartu su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u.

„Tačiau, aišku, reikia atlikti konkrečių žingsnių – ir vis tiek susidursime su didelėmis kliūtimis. Kita vertus, galiu sakyti, kad tai, ką pasiekėme, suteikia daug daugiau vilties negu tuo atveju, jeigu nieko nebūtume pasiekę. Taigi, galima sakyti, kad ši iniciatyva atsipirko“, – pridūrė ji.

Sąlygos Kijevui

Jau per 5,3 tūkst. žmonių žuvo nuo balandžio Rytų Ukrainoje, kur kautynės nesiliovė netgi ketvirtadienį, keturiems lyderiams tęsiant derybas.

Pagal naująją sutartį numatoma sukurti palei fronto liniją 50 ir 140 km pločio buferines zonas, iš kurių turės būti atitrauktos artilerijos ir raketų sistemos, nelygu jų kalibras. Jų atitraukimas turės prasidėti ne vėliau negu antrąją dieną nuo paliaubų įsigaliojimų ir turės būti užbaigtas per dvi savaites.

Ukrainos laimėjimu galima laikyti nutarimą, kad separatistiniai regionai, kurie pernai rudenį surengė rinkimus, kuriuos Kijevas ir Vakarų šalys laiko suklastotais, turės surengti naujus vietos valdžios rinkimus, vadovaudamiesi Ukrainos įstatymais.

Tuo tarpu svarbia nuolaida Maskvai tapo punktas, sakantis, kad sienos su Rusija kontrolės perdavimas Kijevui separatistinėse teritorijose galės būti užbaigtas ne anksčiau šių metų pabaigos ir su sąlyga, kad Ukraina įvykdys konstitucinę reformą, užtikrinančią didesnių galių suteikimą rytinių regionų administracijoms – taip pat ir teisę kurti savas teisėsaugos pajėgas ir laisvai prekiauti su Rusija.

Angela Merkel ir Francois Hollande

Kalbėdamas su žurnalistais po sekinančių derybų, V.Putinas pripažino, kad „ši naktis nebuvo pati geriausia mano gyvenime – bet šis rytas, manau, yra geras, nes mes sugebėjome susitarti dėl pagrindinių dalykų, nepaisanti visų sunkumų derybose“.

F.Hollande'as sakė esantis pasiryžęs kartu su A.Merkel padėti užtikrinti, paliaubų procesą Ukrainoje, girdamas pasiektą susitarimą kaip „palengvėjimą Europai“.

Praėjusių metų rugsėjį pasirašytas paliaubų susitarimas subyrėjo, kai tiek Ukrainos vyriausybės pajėgos, tiek Rusijos remiami separatistai pamėgino išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas.

„Pasiekėme susitarimą – susitarimą dėl paliaubų ir bendro politinio sprendinio Ukrainos konflikte, – sakė F.Hollande'as. – Šis bendras susitarimas apims visus klausimus – pradedant paliaubomis, baigiant sienos kontrole, decentralizacija ir, aišku, sunkiosios ginkluotės atitraukimu bei ekonominių ryšių atkūrimu.“

P.Porošenka pabrėžė, kad susitarime numatytas „aiškus įsipareigojimas išvesti visas užsienio pajėgas, visus samdinius ir Ukrainos teritorijos“, turėdamas omenyje karius ir ginklus, kurie, anot Kijevo ir Vakarų šalių, buvo Rusijos pasiųsti į Rytų Ukrainą padėti separatistams. Maskva tokius kaltinimus neigia, sakydama, kad Rytų Ukrainoje kovojantys Rusijos piliečiai yra savanoriai, nors separatistų naudojamos modernios sunkiosios ginkluotės kiekis tuos pareiškimus daro labai neįtikinamus.

A.Merkel pažymėjo, kad deryboms baigiantis V.Putinas spaudė separatistus sutikti su paliaubomis.

„Neturiu iliuzijų, mes neturime iliuzijų – dar reikia atlikti labai daug darbo. Tačiau yra reali galimybė pagerinti padėtį“, – aiškino ji.

Nesutiko su ultimatumais

Prancūzijos ir Vokietijos diplomatinė iniciatyva išsivystė tuo metu, kai JAV prezidentas Barackas Obama svarsto raginimus pasiųsti Kijevo ginkluotosioms pajėgoms letalios ginamosios ginkluotės, nors Europos lyderiai baiminasi, kad toks žingsnis tik dar suintensyvintų kautynes.

Tvyrančią didžiulę įtampą pabrėžė nepaprastai ilgos ir audringos derybos, prasidėjusios Baltarusijos sostinėje trečiadienio vakarą ir beveik be pertraukų vykusios visą naktį. Tuo metu daugybė žurnalistų neramiai laukė marmuru išklotuose ir puošnių sietynų nušviestuose Nepriklausomybės rūmuose prie salės, kurioje vyko derybos, durų. Daugelis jų snūduriavo, atsisėdę ant grindų, o vienam išsekusiam reporteriui galiausiai prireikė medikų pagalbos, nurodė naujienų agentūra „Interfax“.

Nors derybose dalyvavę keturi lyderiai gyrė pasiektą susitarimą, beveik iškart tapo aišku, kad Rusija ir Ukraina toliau nesutaria, kaip turi baigtis kautynės Debalcevės apylinkėse.

V.Putinas sakė, kad separatistai laiko Ukrainos pajėgas apsuptomis ir tikisi, kad jos pasiduos. Tuo tarpu Kijevas teigė, kad tą miestą ginančio vyriausybės pajėgos nėra atkirstos.

Rusijos lyderis nurodė, kad taikos sutartis taip pat nustato skirtingas skiriamąsias linijas, nuo kurių Kijevo ir separatistų pajėgos turės atitraukti sunkiąją ginkluotę. Separatistams galios linija, nustatyta pagal pernai rugsėjį sudarytą paliaubų susitarimą, o vyriausybės pajėgoms – dabartinė faktinė fronto linija.

Vladimiras Putinas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Skiriamosios linijos ir kitos pagrindinės sąlygos yra nustatytos dokumente, kurį patvirtino vadinamoji kontaktinė grupė, kurią sudaro sukilėlių, Rusijos, Ukrainos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai. Tą dokumentą patvirtino ir keturių šalių lyderiai, taip pat paskelbę atskirą deklaraciją.

„Mums buvo pateikta įvairių nepriimtinų sąlygų dėl atsitraukimo ir kapituliacijos, – sakė P.Porošenka. – Mes nesutikome su jokiais ultimatumais ir tvirtai pareiškėme, kad paliaubos, kurios bus paskelbtos, turi būti besąlygiškos.“

Sukilėlių lyderiai santūriai gyrė tą susitarimą ir sakė norintys suteikti Kijevui dar vieną galimybę.

„Suteiksime šią galimybę Ukrainai pakeisti savo konstituciją, pakeisti savo požiūrį“, – Rusijos televizijai sakė Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis.

Tuo tarpu Donecko separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad jis kaltins Kijevą, jeigu paliaubos žlugs, perspėdamas, kad „daugiau nebebus jokių susitikimų, jokių naujų memorandumų“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"