TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Devalvavimo ratilai gali ristis per visą regioną

2014 02 14 6:00

Kad apsaugotų savo prekybą nuo žlugimo, kitos buvusios sovietinės valstybės irgi gali sekti Kazachstano pavyzdžiu ir leisti nuvertėti savo valiutai.

Kazachstanas 19 proc. nuvertino savo valiutą - iki maždaug 185 tengių už JAV dolerį, kad užkirstų kelią spekuliacijoms ir prisiderintų prie laisvesnio Rusijos rublio svyravimo.

Ekonomistai mano, kad pagrindinė Centrinio banko sprendimo priežastis - baimė prarasti konkurencingumą svarbiausios savo prekybos partnerės Rusijos atžvilgiu. Kazachstanas tikisi, kad devalvacija garantuos ekonominį stabilumą valiutoms svyruojant kitose besivystančiose rinkose, sumažins infliaciją ir atkurs vietos kompanijų konkurencingumą. Viena devalvacijos priežasčių buvo pablogėjęs atsiskaitymų balansas dėl didėjančio importo, daugiausia - vartojimo prekių. Visus praėjusius metus vietos bankuose daugėjo indėlių užsienio valiuta, ir tai buvo rodiklis, kurstantis devalvacijos baimę.

Pasak analitikų, šis naujausias Kazachstano žingsnis rodo, kad buvusios sovietinės respublikos ekonomika yra per daug priklausoma nuo išorės veiksnių - tiek žaliavų kainų, tiek ekonominės padėties Rusijoje. Analitikus nustebino toks didelis tengės devalvavimas, palyginti su maždaug 6 proc. Rusijos rublio nuvertėjimu per metus.

Kad išvengtų finansų rinkos ir apskritai ekonomikos nestabilumo, Centrinis bankas numatė maždaug 3 tengių svyravimo ribas. 2009 metais Kazachstanas devalvavo savo pinigus 18 proc. - iki 150 tengių už dolerį (esant 5 tengių svyravimo riboms). 2010 metais šalis išplėtė savo valiutos svyravimo ribas, o 2011 metų vasarį visai atsisakė šio valiutų mechanizmo. Pernai rugsėjį Kazachstano centrinis bankas susiejo tengę su valiutų krepšeliu, įskaitant dolerį, eurą ir rublį, pritaikydamas tokią pačią sistemą, kokią naudoja Rusija.

Didžiulės Vidurinės Azijos valstybės Kazachstano, turinčio 17 mln. gyventojų, ekonomika yra antra didžiausia po Rusijos posovietinėje erdvėje, šalis taip pat yra po Rusijos didžiausia regione naftos gamintoja. Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija trise yra sudarę Muitų sąjungą.

Kilo panika

Kazachstano centrinio banko sprendimas devalvuoti nacionalinę valiutą užklupo nepasiruošusius verslą ir indėlininkus. Kai kurie valiutų keitimo punktai turėjo užsidaryti pritrūkę konvertuojamos valiutos, o pritrūkus apyvartinių lėšų uždaryta daugybė elektros prietaisais prekiaujančių parduotuvių, labiausiai priklausomų nuo užsienio importo.

Šalies valdžia malšindama paniką ramino, kad "padėtis stabilizuosis per kelias dienas". Tačiau galingas Kazachstano komercinės sostinės ir didžiausio šalies miesto Almatos meras Achmetžanas Jesimovas jau paprašė vyriausybės kontroliuoti miltų ir duonos kainas. Jo teigimu, parduotuvės Almatoje riboja kai kurių svarbiausių prekių pardavimą.

Priklausomos nuo Rusijos

Šiais metais Rusijos rublis dolerio atžvilgiu krito 6 proc., ir daugelis analitikų tai laiko svarbiausiu veiksniu, paskatinusiu Kazachstaną, kuris beveik 40 proc. importo įsiveža iš Rusijos, imtis iniciatyvos devalvuoti savo tengę. Tai gali pastūmėti ir Baltarusiją bei Ukrainą padaryti tą patį, o tokia grandinė kelia riziką suardyti prekybos balansus visame regione. "Visose šiose šalyse valdžios dairosi į rublį", - teigia analitikai.

Prieš penkerius metus, kai Kazachstanas nuvertino tengę, smukusios naftos kainos buvo pakirtusios rublį. Ir šį kartą procesas prasidėjo Maskvoje, kai rublio kursas dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu pasiekė rekordines žemumas. Maskvos Muitų sąjungos partneriams Kazachstanui ir Baltarusijai tai labai blogos naujienos, nes jų gamintojai nebegali naudoti tarifų barjerų prieš pigų importą iš jų didžiosios kaimynės. Pavyzdžiui, Rusijos eksportas į Kazachstaną pastaraisiais metais labai išaugo, o Rusijai tenka tik apie 7 proc. Kazachstano eksporto. Todėl, pasak ekspertų, Rusijai tai menkas reikalas, o kitoms šalims rublio kritimas labai apsunkina padėtį.

Kad apsaugotų savo prekybą nuo žlugimo, Ukrainai ir Baltarusijai gali nebelikti kito pasirinkimo, kaip tik pasekti Kazachstano pėdomis. "Nacionalinis bankas nereaguos savaitę ar dvi, - sako Dmitrijus Krukas, ekonomistas iš Baltarusijos ekonominių tyrimų ir paslaugų centro Minske. - Bet jeigu Rusijos valiutos devalvavimas užsitęs, teks atsižvelgti į šį faktą ir leisti Baltarusijos rubliui kristi." Vakarinės Rusijos kaimynės pinigai susieti su Rusijos rubliu dirbtiniu valiutos kurso palaikymu.

Ukrainoje, kur baimė, kad šalis įstos į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą, paskatino jau trečią mėnesį nesibaigiančius masinius protestus prieš vyriausybę, spaudimas, kurį patiria grivina, ir tai, kad trečdalis Ukrainos importo ateina iš Rusijos, gali pastūmėti į valiutos devalvaciją. Senkantys rezervai, didžiulis prekybos deficitas ir recesija aiškiai gundo Kijevą leisti grivinai nuvertėti.

Daug kas priklausys nuo to, ką toliau darys Rusija. Daugelis spėja, kad ji tiesiog leis rubliui pamažėle slysti žemyn. Tačiau Kazachstano žingsnis gali įkvėpti kitus griebtis iniciatyvos valiutų kare. Valiutų silpnėjimo tendencija gali apimti visą regioną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"