TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dezinformacija – galingas Rusijos ginklas

2016 08 30 6:00
Krymą užėmė neidentifikuoti "žalieji žmogeliukai", bet vėliau Vladimiras Putinas prisipažino, kad tai buvo Rusijos specialiosios pajėgos. <div>AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Švedijoje verdant nacionaliniams debatams dėl to, ar šalis turėtų glaudžiau bendradarbiauti su NATO, pareigūnai Stokholme staiga susidūrė su nerimą keliančia problema – iškreiptos arba grynai melagingos informacijos, trikdančios visuomenės suvokimą, srautu socialiniuose tinkluose.

Sklando bauginantys pranešimai: jei Švedija, kuri nėra NATO narė, pasirašys sutartį, Aljansas slapta kaups branduolinius ginklus Švedijos žemėje; NATO galės atakuoti Rusiją iš Švedijos be jos vyriausybės sutikimo; NATO kareiviai galės nebaudžiami prievartauti Švedijos moteris, nes turi imunitetą baudžiamajam persekiojimui.

Visi šie teiginiai yra klaidingi, bet dezinformacija pradėjo skverbtis į tradicines žiniasklaidos priemones. Kaip sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas, keliaudamas po šalį ir agituodamas už paktą su NATO, jis nuolat susidurdavo su šiomis suklastotomis istorijomis.

„Žmonės prie to nepratę ir juos tai gąsdina, jie klausinėja, kuo galima tikėti, o kuo ne“, – sakė ministro atstovė spaudai Marinette Nyh Radebo.

Kaip dažniausiai nutinka tokiais atvejais, Švedijos pareigūnai negali susekti šios klaidinančios informacijos šaltinių. Tačiau dauguma Amerikos ir Europos žvalgybos analitikų nurodo Rusiją, kaip pagrindinį įtariamąjį, nes svarbiausias prezidento Vladimiro Putino užsienio politikos tikslas yra užkirsti kelią NATO plėtrai. Būtent dėl to 2008 metais jis įsiveržė į Gruziją.

Kryme, o dabar ir Sirijoje, V. Putinas puikuojasi modernizuota ir stipresne kariuomene. Tačiau jis neturi ekonominės galios ir apskritai jėgos tiesioginei konfrontacijai su NATO, Europos Sąjunga (ES) ar Jungtinėmis Valstijomis. Vietoj to jis daug investuoja į „informacinį ginklą“ ir naudoja įvairias priemones abejonėms ir susiskaldymui sėti. Jo tikslas yra susilpninti valstybių narių sanglaudą, kurstyti sumaištį jų vidaus politikoje ir malšinti pasipriešinimą Rusijai.

„Maskva supranta pasaulio reikalus kaip sistemą specialių operacijų ir iš tikrųjų tiki, kad pati yra Vakarų specialiųjų operacijų objektas, – sakė Glebas Pavlovskis, iki 2008 metų padėjęs Kremliui įsukti informacinę mašiną. – Esu tikras, kad yra daug centrų, kai kurie – susiję su valstybe, dalyvaujančių kuriant šias suklastotas istorijas.“

Klastotės – Rusijos karinės doktrinos dalis

Suklastotų istorijų sklaida nėra naujas dalykas. Sovietų Sąjunga tam skyrė daug išteklių per ideologinius mūšius šaltojo karo metais. Šiuo metu dezinformacija laikoma svarbiu Rusijos karinės doktrinos aspektu ir ji nukreipiama į politinius debatus taikiniais tapusiose šalyse kur kas išmaningiau ir didesniu mastu nei praeityje.

Klaidinančių istorijų srautas toks didelis, kad tiek NATO, tiek ES įsteigė specialius biurus tokiai informacijai, ypač sklindančiai iš Rusijos, identifikuoti ir paneigti.

Slapti Kremliaus metodai pasireiškia ir Jungtinėse Valstijose. Amerikos pareigūnai identifikavo Rusijos žvalgybą kaip tikėtiną Demokratų nacionalinio komiteto elektroninio pašto nutekinimo, kuris labai pakenkė Hillary Clinton rinkimų kampanijai, šaltinį.

Kremlius naudoja tiek įprastą žiniasklaidą – naujienų agentūrą „Sputnik“ ir televizijos kanalą „Russia Today“ (RT), tiek, kaip Švedijoje, užmaskuotus kanalus, kurie beveik visuomet yra nesusekami.

Kaip sakė Švedijos saugumo tarnybos atstovas spaudai Wilhelmas Unge, pristatydamas žinybos metinį pranešimą, Rusija eksploatuoja abu būdus visapusiškam puolimui. „Mes turime galvoje viską: nuo interneto trolių iki propagandos ir dezinformacijos, skleidžiamos žiniasklaidos kompanijų, tokių kaip RT ir „Sputnik“, – sakė jis.

Svarbiausias dezinformavimo tikslas – pakirsti oficialią įvykių versiją, net pačią mintį, kad egzistuoja tikroji įvykių versija, ir paskatinti politinį paralyžių.

Sėkmingiausiai dezinformacija buvo paskleista 2014 metų pradžioje, kai pasaulį glumino Rusijos pajėgų dalyvavimas užgrobiant Krymą. Tą pačią vasarą Rusija paskleidė gausybę klaidinančių teorijų apie Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimą virš Ukrainos, vertė kaltę CŽV, o labiausiai – Ukrainos naikintuvų pilotams, klaidingai palaikiusiems orlaivį Rusijos prezidento lėktuvu. Visas šis debesis istorijų užtemdė paprastą tiesą, kad prastai apmokyti prorusiški separatistai numušė lėktuvą atsitiktinai, paleidę iš Rusijos gautą raketą.

Maskva atkakliai neigia naudojanti dezinformaciją Vakarų viešajai nuomonei paveikti ir vadina tokius kaltinimus rusofobija.

„Susidaro įspūdis, kad daugelis Vakarų šalių, it sustyguotas orkestras, kasdien kaltina Rusiją kam nors grasinant“, – sakė Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.

Kremlius nupirko Marine Le Pen, Prancūzijos dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderę, už daugiau kaip 11 mln. dolerių.

Svarbiausias tikslas – diskredituoti ES

Sunku susekti konkrečius dezinformacijos kelius, bet ekspertai Švedijoje ir kitur nustatė charakteringą modelį, kurį jie sieja su Kremliaus generuojamomis dezinformacijos kampanijomis.

„Dinamika visuomet tokia pati – tai prasideda kur nors Rusijoje, Rusijos valstybinės žiniasklaidos portaluose arba skirtingose svetainėse ar dar kur nors, – sakė Švedijos žurnalistas ir teisininkas Andersas Lindbergas. – Tada suklastotas dokumentas tampa kraštutinių kairiųjų arba kraštutinių dešiniųjų interneto svetainėse platinamų naujienų šaltiniu. Tie, kurie jomis remiasi, toliau skleidžia klaidinančias istorijas. Niekas negali pasakyti, iš kur jos atsirado, bet jos tampa svarbiausiais klausimais priimant saugumo politikos sprendimus.“

Nors temos gali būti įvairios, tikslas visuomet tas pats. „Rusai kuria naratyvus, o ne praneša faktus, – sakė A. Lindbergas. – Esminis naratyvas: „netikėkite niekuo“.“

Informacijos pavertimas ginklu nėra kokio nors Kremliaus politikos eksperto projektas, o integrali Rusijos karinės doktrinos dalis, tai, ką kai kurie aukšto rango kariškiai vadina „lemiamu“ kovos lauku.

„Nekarinių priemonių vaidmuo siekiant politinių ir strateginių tikslų išaugo ir daugeliu atvejų veiksmingumu pranoksta ginklų galią“, – 2013 metais rašė generolas Valerijus Gerasimovas, Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas.

Pagrindinis Kremliaus taikinys yra Europa, kur populistų iškilimas ir mažėjanti parama ES sukuria vis palankesnę auditoriją Rusijos konservatyviam, nacionalistiniam ir autoritariniam požiūriui. Pernai Europos Parlamentas apkaltino Rusiją radikalių ir ekstremistinių partijų finansavimu valstybėse narėse. 2014 metais Kremlius 11,7 mln. dolerių paskola parėmė Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį frontą.

„Rusai labai įgudę žaisti su tais, kurie jaučia pagiežą liberaliai demokratijai – nuo kraštutinės dešinės iki kraštutinės kairės“, – sakė Patrikas Oksanenas iš Švedijos laikraščių grupės „MittMedia“. Svarbiausia peršama mintis – kad liberali demokratija yra korumpuota, neveiksminga, chaotiška ir galiausiai – nedemokratiška.

Dar viena užmaskuota žinutė – kad Europos vyriausybės stokoja kompetencijos krizei įveikti, ypač imigracijos ir terorizmo, ir kad jos yra Amerikos marionetės.

Vokietijoje susirūpinimas imigrantais padidėjo, kai rusų kilmės trylikametė mergaitė pareiškė buvusi išžaginta migrantų. Rusijos valstybinė televizija toliau eskalavo šią istoriją. Net kai policija demaskavo šiuos tvirtinimus kaip nepagrįstus, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas toliau koneveikė Vokietiją.

Didžiojoje Britanijoje, pasak analitikų, Kremliaus žiniasklaida anglų kalba iš visų jėgų rėmė kampaniją už šalies pasitraukimą iš ES, nors dėjosi esanti objektyvi.

Čekijoje nerimą keliančios sensacingos istorijos, kaip didžiausius niekdarius vaizduojančios Jungtines Valstijas, ES ir imigrantus, kasdien skleidžiamos maždaug 40-yje prorusiškų svetainių. Per NATO pratybas birželio pradžioje straipsniai šiose svetainėse piršo mintį, kad Europą per Aljansą kontroliuoja Vašingtonas, o Vokietija yra vietos šerifas. Atliepiant dezinformaciją, pasirodžiusią Švedijoje, šiuose pranešimuose buvo teigiama, kad NATO planuoja sandėliuoti branduolinius ginklus Rytų Europoje ir iš ten puls Rusiją be vyriausybių sutikimo. Šią vasarą apklausa parodė, kad 51 proc. čekų laiko JAV vaidmenį Europoje negatyviu, tik 32 proc. jų palankiai vertina ES ir mažiausiai ketvirtadalis bent iš dalies tiki dezinformacija.

Duomenys rodo, kaip dėl šių svetainių, kurios apsimeta rimta žiniasklaida, nors vykdo slaptą darbotvarkę, skleidžiamos dezinformacijos kinta viešoji nuomonė.

Įtikinti, užuot žudžius

Ne visa Rusijos skleidžiama dezinformacija pasiekia tikslą. „Sputnik“ naujienų portalai įvairiomis Skandinavijos kalbomis nesugebėjo pritraukti pakankamai skaitytojų ir buvo uždaryti greičiau nei per metus.

Tiek RT, tiek „Sputnik“ dedasi esantys nepriklausomas, alternatyvus balsas. Naujienų agentūra „Sputnik“ tvirtina pasakojanti tai, kas nutylima kitur, nors iš tikrųjų savo kasdieniuose pranešimuose remiasi kitais šaltiniais. RT trimituoja į visas puses, kad kanalo šūkis – užduoti kuo daugiau klausimų. Abi šios žiniasklaidos priemonės vaizduoja Vakarus kaip niūrius, susiskaldžiusius, žiaurius, dekadentiškus, nestabilius, užplūstus smurtaujančių imigrantų. „Jie nori pavaizduoti Europą kaip žlungantį žemyną“, – sakė Švedijos gynybos ministras P. Hultqvistas.

RT dažnai atrodo apsėstas JAV, tenykštį gyvenimą piešia it kokį pragarą. Pavyzdžiui, šio kanalo reportažuose apie Demokratų partijos suvažiavimą visos kalbos buvo išmestos, o dėmesys sutelktas tik į demonstracijas. RT gina respublikonų kandidatą Donaldą Trumpą kaip pagrindinės žiniasklaidos juodinimo auką. RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonyan aiškino, jog kanalas laikomas grėsme, nes siūlo kitokį, nei pateikia anglų ir amerikiečių žiniasklaida bei politikai, naratyvą. Jos žodžiais, RT siekia pateikti požiūrį, kurio nėra pagrindinėje žiniasklaidoje.

Prieš Sovietų Sąjungos žlugimą 1991 metais Kremlius piršo komunizmą kaip ideologinę alternatyvą. Dabar, pasak ekspertų, ideologinio elemento nebeliko, bet tebėra tikslas susilpninti priešininkus.

Dėl to neseniai Švedijoje pasirodė daug keistų suklastotų laiškų ir straipsnių apie NATO. Viena klastotė ant gynybos ministerijos firminio blanko su P. Hultqvisto parašu ragino didelę Švedijos kompaniją parduoti artileriją Ukrainai – toks žingsnis būtų Švedijoje nelegalus. Ministro atstovas spaudai padarė galą šiai istorijai Švedijoje, bet per tarptautines konferencijas P. Hultqvistas vis dar sulaukia klausimų apie neegzistuojantį pardavimą.

Rusija taip pat mažiausiai vieną kartą akivaizdžiai mėgino paveikti debatus. Per seminarą pavasarį Vladimiras Kozinas iš Rusijos strateginių tyrimų instituto, su Kremliumi ir Rusijos užsienio žvalgyba susijusio tyrimų centro, agitavo prieš bet kokį Švedijos neutralumo statuso pakeitimą.

„Ar tikrai jums reikia atsisakyti neutraliteto? – kalbėjo jis švedams. – Įsileisti naujas JAV karines bazes į savo teritoriją ir siųsti savo karius į abejotinus regioninius konfliktus?“

Kad ir kokie būtų metodai ar pranešimai, Rusija aiškiai nori laimėti bet kokį informacinį karą – tai neseniai leido aiškiai suprasti Dmitrijus Kiseliovas, žymiausia Rusijos televizijos asmenybė, organizacijos, kuri valdo „Sputnik“, direktorius. Šią vasarą kalbėdamas per sovietų informacijos biuro 75 metų sukaktį jis pareiškė, kad neutralios žurnalistikos amžius baigėsi. Kaip sakė D. Kiseliovas Vakarų žurnalistams, „jei mes užsiimame propaganda, jūs savo ruožtu ne mažiau užsiimate propaganda“.

„Šiais laikais užmušti vieną priešo karį atsieina daug brangiau nei per Antrąjį pasaulinį karą, Pirmąjį pasaulinį karą ar viduramžiais, – pažymėjo jis interviu valstybiniam Rusijos kanalui. – „Įtikinėjimo“ verslas irgi tapo brangesnis, bet jei gali asmenį įtikinti, jo nebereikia žudyti.“

„The New York Times“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"