TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didėjanti įtampa neturėtų peraugti į karą

2016 08 16 6:00
Ukraina padidino ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį prie Krymo sienos ir Donbaso. dialog.ua nuotrauka

Įtampa tarp Maskvos ir Kijevo tebetvyro nuo 2014 metų kovo, kai Rusija okupavo, o vėliau aneksavo Krymą, reaguodama į Ukrainoje įvykusią revoliuciją. Dabartinis žodžių karas rodo didžiausią santykių pablogėjimą per daugelį mėnesių.

Praėjusią savaitę Maskva apkaltino Kijevą mėginus surengti Kryme diversiją. Rusijos valstybinės televizijos kanalai transliavo filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip sulaikytieji prisipažino planavę išpuolius pusiasalyje. Įtariami diversantai pasakojo tardytojams, neva tokie buvo Ukrainos valdžios nurodymai.

Kijevas griežtai atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad Kremlius siekia pateisinti savo pajėgų regione perdislokavimą. Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino Ukrainos saugumo agentūros vadovas Jurijus Tanditas, Kijevas neketina atsiimti šios teritorijos jėga.

Per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, vykusį ketvirtadienį už uždarų durų, Ukraina prašė Rusijos pateikti įrodymų, pagrindžiančių kaltinimus. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė, kad Maskvos pareiškimai „beprasmiški ir ciniški“.

Laikas kariauti – idealus

Kas iš tikrųjų įvyko, vis dar yra paslaptis. Tačiau daugelį labiau domina, kaip viskas klostysis toliau, mat po šio incidento Maskvos ir Kijevo santykiai pasiekė pavojingas aukštumas. Ukrainos prezidentas P. Porošenka iškart nurodė padidinti ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį prie Krymo sienos ir Donbaso.

voanews.com nuotrauka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo netoleruoti tokio elgesio. „Sprendžiant iš visko, tie žmonės, kurie užgrobė valdžią Kijeve ir toliau ją laiko, užuot ieškoję kompromisų ir taikaus konflikto sureguliavimo būdo, perėjo prie teroro praktikos“, – pareiškė Rusijos prezidentas. Jo teigimu, taip Ukrainos vadovai siekia kuo ilgiau išsilaikyti valdžioje.

Penktadienį Rusijos kariškiai Kryme gavo modernią oro gynybos sistemą S-400 „Triumph“. Ji sukurta strateginės ir taktinės aviacijos lėktuvams, balistinėms raketoms, viršgarsiniu greičiu skriejantiems objektams efektyviai naikinti radioelektroninio ir kitokio trukdymo sąlygomis. Nesutariančių šalių santykiams blogėjant ginkluotės dislokavimas Kryme atrodo grėsmingai. Rusijos gynybos ministerija taip pat paskelbė, jog netrukus pusiasalyje prasidės karinės pratybos.

Daugelis stebinčiųjų įvykius Ukrainoje svarsto, kad Rusija galbūt planuoja pradėti karinius veiksmus. Laikas tam esą idealus: JAV intensyviai rengiasi prezidento rinkimams, Europos Sąjunga (ES) suka galvą dėl „Brexit“ proceso, pasaulio dėmesį užvaldžiusi olimpiada. Tačiau Maskvoje toks scenarijus vertinamas skeptiškai.

Trukdo ekonominė padėtis

„Nemanau, kad tai Kremliaus taktiniai manevrai“, – sakė Rusijos tarptautinių santykių tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas, dažnai bendraujantis su Rusijos politikais. Politologo žodžiais, Rusija kaip tik pamažu stengiasi mažinti įtampą su Vakarais, nes nori, kad Vakarų sankcijos dėl Krymo būtų panaikintos, o ne griežtinamos. Tam turi įtakos jau kurį laiką įsitvirtinusios mažos naftos kainos.

Carnegie Maskvos centro analitikas Andrejus Kolesnikovas įsitikinęs, kad dėl sunkios ekonominės padėties šiandien Rusijai kariauti ypač neparanku. Jo manymu, dabar vykstantis žodžių karas per kelias savaites išsikvėps. Šis incidentas ir kietas valdžios atsakas greičiausiai yra skirtas Rusijos visuomenei.

Rugsėjo 18-ąją Rusijoje vyks parlamento rinkimai. Baiminamasi, kad šalies ekonomikos nuosmukis gali sumažinti rinkėjų paramą proputiniškoms partijoms. A. Kolesnikovo teigimu, Rusijos prezidentas siekia suvienyti visuomenę, tad nedidelis žodžių karas labai gelbsti. Jis priminė, kad V. Putino reitingai visuomet kyla vykstant kokiam nors konfliktui – nesvarbu, ar tai būtų prekybos karas su Vakarais, ar sportininkų dopingo skandalas, ar karas Sirijoje.

Nutrūkę diplomatiniai ryšiai

Rusijos ambasada Kijeve – apleista, diplomatai atšaukti, likę tik apsaugininkai. Neseniai mėginta paskirti naują ambasadorių, tačiau jam nepritarė Ukrainos vyriausybė. Maskvoje taip pat jau ilgą laiką nėra Kijevo aukščiausio rango diplomatinio atstovo. Iš esmės diplomatiniai ryšiai tarp šalių neformaliai nutrūkę.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad Rusija dėl incidentų Kryme gali nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina. Šio žingsnio valstybės nežengė net po Krymo aneksijos ir Rusijos paramos Ukrainos rytų separatistams.

Apie diplomatinių ryšių nutraukimo galimybę praėjusią savaitę prabilo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas. Tačiau Kijevas, anot jo, šito nenorėtų, nes tada likimo valiai būtų palikti 4 mln. ukrainiečių, gyvenančių ir dirbančių Rusijoje.

Taikos derybos – aklavietėje

Prieš keletą dienų ES paragino Kijevą ir Maskvą susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių dar labiau padidinti įtampą. Trečiadienį ES pareigūnai aptars naujausius įvykius.

Praėjusią savaitę V. Putinas aiškiai nurodė, kad taikos derybos dėl Ukrainos jau yra „beprasmės“. Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsiminė, jog Kijevas siūlęs Kinijoje „Didžiojo dvidešimtuko“ (G-20) forumo užkulisiuose surengti vadinamojo Normandijos ketverto pasitarimą. G-20 susitikimas vyks Hangdžou mieste rugsėjį. Vienas Vokietijos vyriausybės pareigūnas kalbėjo, kad V. Putino sprendimas neberengti keturšalio susitikimo su Ukraina yra ženklas, jog Rusija vis mažiau linkusi konfliktą spręsti diplomatiškomis priemonėmis.

2014-ųjų pabaigoje Baltarusijos sostinėje Minske pasirašyta trapi paliaubų sutartis, atnaujinta 2015 metais, beveik kasdien pažeidinėjama, be to, pastaruoju metu įtampa dar labiau padidėjo. „Taikos derybos šiuo metu atsidūrusios aklavietėje, tad V. Putinas galbūt taip mėgina daryti spaudimą“, – svarstė politologas A. Kolesnikovas. Rusijos prezidentas ragina Vakarus spausti Kijevą laikytis Minsko susitarimų ir leidžia suprasti, kad Maskvai jau įgriso šis nesibaigiantis procesas.

Kijevas nuolat kaltina Maskvą nesilaikant paliaubų susitarimų, nes Rytų Ukrainoje vis dar vyksta susirėmimai su prorusiškais separatistais. Maskva savo ruožtu teigia, jog Kijevas atidėlioja svarbias politines reformas, kurias privalo įgyvendinti. Pasak politologo A. Kortunovo, tinkamai integruoti separatistų kontroliuojami regionai galėtų daryti poveikį Ukrainos priimamiems politiniams sprendimams, taip pat garantuotų, kad šalis neprisidės prie NATO ir pernelyg nenutols nuo Rusijos.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"