TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didelis žaidimas Vidurinėje Azijoje

2014 06 19 6:00
Kad tik draugiškas Vladimiro Putino apkabinimas nepradėtų dusinti... Reuters/Scanpix nuotrauka

Kazachstanas puoselėja draugystę su Rusija, bet ir kuria planus, kaip nuo jos apsiginti - ieško kitų galingų draugų.

Geri santykiai su nedideliu būreliu kaimynių - Rusija, Kinija ir Vakarais, jei niekas pernelyg nesaisto su kuria nors viena, yra svarbiausias šios naftos ir dujų turtingos šalies prie Kaspijos jūros užsienio politikos principas nuo pat 1991 metais įgytos nepriklausomybės. Iki šiol atsargus diplomatinis laviravimas buvo naudingas: per tuos metus po SSRS subyrėjimo 17 mln. gyventojų turintis Kazachstanas tapo labiausiai klestinčia Vidurinės Azijos valstybe. Vidury stepių pasistatė naują tviskančią sostinę Astaną, joje netrukus iškils aukščiausias regione dangoraižis. Šiemet autokratinis Kazachstano vadovas Nursultanas Nazarbajevas net norėjo pašalinti stan- iš šalies pavadinimo, kad nesipainiotų su kitomis, ne tokiomis sėkmingomis kaimynėmis: Kirgizstanu, Tadžikistanu, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu.

Tačiau dabar N. Nazarbajevui iškilo rimtesnių geopolitinių uždavinių nei tasai stan-. Gegužės pabaigoje prezidentas pasirašė sutartį su Rusija ir Baltarusija dėl Eurazijos ekonominės sąjungos - Vladimiro Putino kūrinio, turinčio tapti svarbiausia atsvara Europos Sąjungai, sukūrimo. V. Putinas siekia ilgainiui įtraukti į šią sąjungą be muitų daugumą Rusijos "artimojo užsienio" valstybių ir politiškai bei ekonomiškai susieti jas su Kremliumi. Tačiau už šio spindinčio naujos laisvosios prekybos sutarties fasado ne viskas taip gerai klostosi tarp Maskvos ir Astanos.

Daug rusakalbių

V. Putino avantiūra Ukrainoje privertė Kazachstaną sunerimti, nes šalyje gyvena pati didžiausia iš visų buvusių sovietinių Vidurinės Azijos respublikų etninių rusų grupė - jie sudaro beveik ketvirtadalį gyventojų. Gali būti, kad Kazachstane V. Putinas turi toli siekiančių planų: per glaudesnę integraciją įtraukti šalį į Rusijos orbitą ir sulaukus palankios akimirkos, pavyzdžiui, neramumų, kurie gali kilti mirus N. Nazarbajevui (jam dabar 73-eji), įtvirtinti didesnę savo kontrolę. Ar nepradės galiausiai strigti iki šiol tokia naudinga daugiakryptė Kazachstano užsienio politika?

Rusija dar nuo sovietinių laikų palaiko tvirtus ryšius su Kazachstanu. Abi šalis, turinčias bendrą maždaug 2250 km ilgio sieną, jungia naftos ir dujų vamzdynai, elektros tiltas, geležinkeliai. Rusija yra didžiausia Kazachstano prekybos partnerė, pernai abipusė prekyba viršijo 26 mlrd. dolerių. Rusijai tenka didžiausia dalis Kazachstano eksporto, išskyrus naftą, o Kazachstane yra didžiausias pasaulyje Baikonuro kosmodromas, kuriuo naudojasi Rusija.

Bet iš tikrųjų ryšiai siekia daug toliau nei vien tik prekyba. Ne tik etniniai rusai, kurie Šiaurės Kazachstane sudaro pusę gyventojų, kalba rusiškai, bet ir dauguma kazachų. Maždaug 85 proc. jų skaito ir rašo rusiškai, o gimtąja kalba - tik 62 procentai. Kremlius daro didžiulę užkulisinę įtaką rusakalbėms žiniasklaidos organizacijoms Kazachstane, finansuoja prorusiškas institucijas, kultūrines ir kalbines programas.

Nepasitikėjimas didėja

Dar prieš tai, kai V. Putinas nukreipė savo žvilgsnį į Ukrainą, N. Nazarbajevas jau rodė susierzinimą dėl pernelyg dusinančio Rusijos glėbio. Pastaraisiais metais Kazachstano valdžia, nors ir atsargiai, pradėjo skatinti valstybines televizijos stotis imti transliuoti programas kazachiškai, ragino internete plėsti kazachų kalbos vartojimą. 2012 metais N. Nazarbajevas paskelbė, kad iki 2020-ųjų rašytinė kazachų kalba pereis nuo kirilicos prie lotyniškų rašmenų. Būtent šį žingsnį stebėtojai įvertino kaip akivaizdų norą pasitraukti iš Rusijos įtakos sferos. Kazachstanas taip pat apribojo komercinių palydovų, kuriuos Rusija gali paleisti iš Baikonuro, skaičių ir nori padidinti savo vaidmenį valdant kosmodromą.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą dar labiau padidino šiuos senus Kazachstano būgštavimus. Tereikia pažiūrėti, kaip vietos žiniasklaida pateikė pastarojo meto įvykius, kad būtų aišku, kaip pasikeitė požiūris į Rusiją. Po Krymo aneksijos Kazachstano spauda, kurią griežtai kontroliuoja valstybė, ėmė labai nepatikliai vertinti Maskvą. Kazachstane leidžiamas "Forbes" žurnalas įdėjo grėsmingai atrodantį V. Putiną su sovietiniu pjautuvu ir kūjų fone bei užrašu "Atgal į SSRS?". "Adam Bol" antraštė klausė: "Ar Kazachstanas traukiamas į svetimą karą?", o "Assandi Times" tėškė be užuolankų: "Ar rytoj Kazachstanui gresia okupacija?" (jau žinoma, kad tai buvo viena paskutinių "Assandi Times" antraščių, nes leidinio būstinėje apsilankė pareigūnai su teismo sprendimu jį uždaryti).

Kazachstano valdžia nenori tapti savo didžiosios kaimynės taikiniu, bet turėjo drąsos apmalšinti V. Putino ambicijas. Jis norėjo, jog Eurazijos sąjunga būtų politinė, karinė ir ekonominė, kad būtų bendri pasai, bendri pinigai ir bendras parlamentas, bet Kazachstanas šiuos siūlymus atmetė. Matyt, kuriam laikui V. Putinas nereikalaus iš Kazachstano glaudesnės integracijos, bet Astana imasi tam tikrų priemonių, kad apsisaugotų nuo galimos agresijos. Parlamentas ėmė griežtinti Baudžiamojo kodekso bausmes už separatizmą. Kol kas Kazachstane jo dar nematyti, bet tai - prevencijos priemonė. Nors garsiai apie tai nekalba, Kazachstano valdžia susirūpinusi, kad šiaurėje gyvenantys piliečiai turi rusiškus pasus. Po Krymo aneksijos ji ėmė planuoti, kaip perkelti šimtus tūkstančių etninių kazachų į šiaurę, kad jie įsimaišytų tarp ten dominuojančių rusų. Be to, toliau bus mėginama mažinti rusų kalbos, kaip oficialios Kazachstane, svarbą.

Draugystė su Kinija

Kartu Astana nepamiršta megzti santykių Rytuose. Kazachstanas yra svarbus didžiojo Rusijos ir Kinijos žaidimo dėl įtakos energijos išteklių turtingoje Vidurinėje Azijoje laukas. Astana viliasi, kad glaudesni santykiai su Kinija gali būti gera atsvara Rusijos įtakai. Nuo 2010 metų Kinija yra didžiausia investuotoja Kazachstane: tiesia naujus vamzdynus, finansuoja energetikos infrastruktūrą miestuose, teikia paskolas valstybinėms įmonėms. Per vizitą 2013 metų rudenį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasirašė su N. Nazarbajevu 30 mlrd. dolerių investicijų sutartis. Kiniją ir Kazachstaną jau sujungė 2 tūkst. km naftotiekis, atidarytas 2005 metais. Taigi Astana ir čia skaičiuoja, kad Rusijos agresija prieš Kazachstaną Maskvai reikštų santykių su Kinija pablogėjimą. Todėl Kazachstano ateičiai Kinija yra labai svarbi apsauginė jėga.

Vis dėlto neaišku, kaip Kazachstanui seksis derinti didesnę priklausomybę nuo Kinijos ir didesnę integraciją su Rusija. Laviruoti šiame trikampyje tarp dviejų galybių gali tapti neįmanoma. Tuomet Kazachstanas turės apsispręsti.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"