TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didvyriai įvertinti aukščiausiu apdovanojimu

2015 08 25 6:00
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (centre) apdovanojo britą verslininką Chrisą Normaną (iš kairės į dešinę) ir tris amerikiečius: Anthony Sadlerį, Spencerį Stone'ą ir Alexandre'ą Skarlatosą. AFP/Scanpix nuotraukos

Pirmadienio rytą per ceremoniją Paryžiuje Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as prisegė medalius trims amerikiečiams ir britui, užkirtusiems kelią teroro aktui iš Amsterdamo į Paryžių važiuojančiame keleiviniame traukinyje.

Aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu – Garbės legiono ordinu – pagerbti JAV oro pajėgų narys Spenceris Stone'as, JAV nacionalinės gvardijos narys Alexandre'as Skarlatosas ir jų draugas Anthony Sadleris, sutramdę užpuoliką, kai šis įžengė į vagoną su Kalašnikovo automatu, kurį buvo užsikabinęs ant apnuogintos krūtinės. Į pagalbą amerikiečiams taip pat puolė britas verslininkas Chrisas Normanas.

Keleiviai įveikė įtariamą radikalų islamistą penktadienį greitajame bendrovės „Thalys“ traukinyje. Prancūzijos valdžia tardo 26 metų marokietį Ayoubą el-Khazzani.

Prieš apdovanodamas keturis didvyrius Prancūzijos vadovas sakė, kad šių vyrų drąsa padėjo išvengti skerdynių ir parodė, jog terorui galima pasipriešinti. Tai turi būti įkvepiantis pavyzdys visiems.

Ceremonijoje Eliziejaus rūmuose dalyvavo Belgijos premjeras Charles'is Michelis ir JAV ambasadorė Prancūzijoje Jane Hartley, taip pat Prancūzijos geležinkelių kompanijos SNCF vadovas.

Garbės legiono ordinu, įsteigtu Napoleono Bonaparte'o 1802 metais, vėliau bus apdovanoti dar du keleiviai – 51 metų Prancūzijos ir JAV pilietis Markas Moogalianas, sužeistas per ataką ir tebegydomas ligoninėje, bei dar vienas Prancūzijos pilietis, nepanoręs, kad jo pavardė būtų skelbiama.

Amerikiečiai veikė žaibiškai

Sekmadienį amerikiečiai papasakojo smulkiau apie incidentą. Atostogas su draugais Europoje leidęs JAV oro pajėgų narys S. Stone'as pasakojo buvęs įmigęs, kai prabudęs ir išvydęs užpuoliką su ginklu, panašiu į AK-47. Ginklas buvo užsikirtęs arba užpuolikas mėgino jį užtaisyti. S. Stone'as ir A. Skarlatosas puolė prie teroristo. S. Stone'as buvo supjaustytas peiliu į kaklą bei antakį, jo nykštys beveik nurėžtas.

S. Stone'as taip pat suteikė pagalbą M. Moogalianui, šūviu sužeistam į kaklą. „Aš tiesiog įkišau du pirštus į skylę, apčiuopiau, kaip man atrodė, arteriją, užspaudžiau ją ir kraujavimas liovėsi, – pasakojo jis. – Padėkojau Dievui ir taip laikiau, kol atvyko medikai.“

Prezidentas F. Hollande'as sakė, jog greičiausiai S. Stone'as išgelbėjo M. Moogalianui gyvybę.

Nacionalinės gvardijos narys A. Skarlatosas sakė, jog instinktyviai puolė veikti, o karinis pasirengimas suvaidino savo vaidmenį tik teikiant medicinos pagalbą ir įsitikinant, kad užpuolikas neturi bendrininkų.

A. Sadleris sakė, kad užpuolikui būtų pavykę įvykdyti savo ataką, jei nebūtų puolęs „mano draugas Spenceris“. „Noriu, kad šita pamoka būtų išmokta: šiais teroro laikais, prašau, darykite ką nors. Nestovėkite tik stebėdami“, – sakė jis.

IT ekspertas ir senelis Ch. Normanas puolė į pagalbą amerikiečiams, nes manė, kad greičiausiai vis tiek mirs.

A. el-Khazzani buvo keleivių parblokštas ant vagono grindų ir surištas, bet spėjo kelis kartus iššauti iš kalašnikovo. Be automato, jis dar turėjo pistoletą „Luger“, devynias šovinių dėtuves ir peilį kartonui pjaustyti.

Ayoubas el-Khazzani buvo žinomas Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos ir Vokietijos žvalgyboms.

„Geras berniukas„ norėjo tik apiplėšti

Marokiečio advokatė Sophie David teigia, kad jis „priblokštas“, jog yra siejamas su terorizmu, nes tik norėjęs apiplėšti keleivius, o ginklus radęs parke Belgijoje.

Ispanijoje gyvenantis A. el-Khazzani tėvas Mohamedas el-Khazzani apibūdino sūnų kaip „gerą berniuką“, kuris mėgsta futbolą ir žvejybą. „Neturiu supratimo, kas dėjosi jo galvoje, mudu nebendravome daugiau kaip metus“, – sakė tėvas.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as patvirtino, kad Ispanijos žvalgybos tarnybos buvo informavusios Paryžių apie šį vyrą „dėl jo narystės radikaliame islamistų judėjime“. Jis septynerius metus gyveno Ispanijoje, taip pat Belgijoje ir Prancūzijoje, buvo išvykęs į Siriją. Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos žvalgybos tarnybos anksčiau jį yra įvardijusios kaip numanomą islamo ekstremistą.

Po incidento padidintas saugumas tarptautinėse traukinių stotyse, jose patruliuoja policija, įsteigti saugumo patikros punktai. Prancūzijos saugumo tarnybos dirbo padidintos parengties režimu dar nuo sausio, kai islamistai Paryžiuje užpuolė satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ redakciją bei žydų parduotuvę ir vidury dienos išžudė 17 žmonių.

Kaip juos susekti?

Išpuolis geležinkelio linijoje, jungiančioje Olandiją ir Belgiją su Prancūzijos sostine, bei ankstesnės atakos rodo, kad džihadistinio terorizmo pavojus Europoje kaip niekada didelis. Tačiau akivaizdu, pasak ekspertų, jog stringa ir žvalgybos darbas. Nuo 2012 metu Mohamedo Merah įvykdyto išpuolio tokioms atakoms būdinga, kad jų vykdytojai buvo „gerai žinomi“ žvalgybos tarnyboms. Prancūzijoje kai kuriems šiems asmenims buvo užvedamos specialios bylos, nes jie buvo laikomi keliančiais pavojų valstybės saugumui.

Kita vertus, specialistai aiškina, jog klysta tie, kurie mano, kad asmenys, kuriems užvesta tokia byla, yra nuolat sekami.

Yra žinoma, kad prie islamistų Sirijoje prisidėjo maždaug 6 tūkst. europiečių (išvyko ten kariauti, žuvo, tebėra „Islamo valstybės“ stovyklose, jau grįžo arba vėl ten keliauja). Jei prie 6 tūkst. „aktyvių“ džihadistų, apie kuriuos yra žinoma, pridėsime dar tuos, kurie nežinomi, jiems padeda arba simpatizuoja, taip pat kitus radikalus, dar neįsitraukusius į smurtą, bet galinčius bet kurią akimirką tai padaryti, „pavojingų“ žmonių Europoje turėsime gal kokį 20 tūkstančių.

Vienam įtariamajam sekti reikia 20–30 agentų. Jei įtariamasis išvyksta į užsienį, agentų skaičius gali pašokti iki 50 ar 80, bendradarbiauti turi skirtingos šalys. Kad sektų visus įtariamuosius, Europai gali reikėti nuo 120 tūkst. iki pusės milijono agentų. Misija neįmanoma!

Prancūzija mėgina spręsti problemą priimdama naujus įstatymus. Šį pavasarį priimtas žvalgybos įstatymas leidžia vykdyti skaitmeninį įtariamųjų sekimą. Įstatymą griežtai kritikuoja žmogaus teisių organizacijos ir ta visuomenės dalis, kuri bijo prarasti pilietines laisves bei nesutinka, kad teroro pavojaus akivaizdoje kai kurių jų reikia atsisakyti. Elektroninis sekimas leidžia tarnyboms stebėti įtariamųjų komunikavimą, pamatyti radikalėjimo apraiškas.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"