TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didžiajai Britanijai gresia politinė izoliacija

2011 12 09 15:19

Didžiajai Britanijai penktadienį iškilo politinės izoliacijos grėsmė, kai premjeras Davidas Cameronas blokavo Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimus per viršūnių susitikimą, turintį išgelbėti euro zoną, nors dėl tokio žingsnio Londone gali kilti įstatymų leidėjų maištas.

Tik Vengrija palaikė Londoną, atsisakydama pasirašyti alternatyvią sutartį, kuria siekiama įtvirtinti glaudesnę ES ekonomikos integraciją ir radikalius valdymo pokyčius. D.Cameronas baiminasi, jog šie žingsniai reikš valdžios perdavimą Briuseliui.

D.Cameronas jau antrąkart per pastarąsias savaites susikirto su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy dėl ES problemų, kai pastarasis liepė Britanijos premjerui liautis pamokslavus žemyninei Europai dėl skolų.

Britanijos dienraštis "The Sun" šią padėtį lygino su Antrojo pasaulinio karo laikų aktualijomis, išspausdinęs vieną šalia kitos karikatūrines nuotraukas, kuriose D.Cameronas vaizduojamas kaip "raiša antimi" pravardžiuotas premjeras Neville'is Chamberlainas ir "buldogo dvasia" pasižymėjęs Winstonas Churchillis.

Šios bulvarinio dienraščio karikatūros atspindėjo panašius palyginimus, išsakytus parlamente paties D.Camerono partijos narių.

Tuo tarpu dienraštis "The Independent" rašo, kad D.Cameronas liko "izoliuotas", taip pat išspausdino karikatūrą, vaizduojančią premjerą vilkintį sena kariška uniforma ir mojuojantį balta vėliava artėjančiam dirižabliui su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel veidu.

D.Cameronas, vadovaujantis koalicijai su didesniais eurooptimistais liberalais demokratais, yra spaudžiamas jo paties Konservatorių partijos narių, kurie reikalauja referendumo dėl bet kokio valdžios perdavimo Briuseliui.

Spalį D.Cameronas patyrė didžiausią maištą per jo kadenciją premjero poste, kai 79 konservatoriai įstatymų leidėjai balsavo už referendumą dėl Britanijos ryšių su Europa.

Premjeras tvirtino priėmęs "sunkų, bet gerą" sprendimą, blokuodamas ES sutarties pakeitimus, kuriuos pasiūlė Prancūzija ir Vokietija siekdamos išspręsti euro zonos skolų krizę.

Premjeras sakė, kad jam neliko kito pasirinkimo, nes šiuose pasiūlymuose nebuvo numatyta jokių "saugiklių".

"Prieš atvykdamas į Briusely sakiau, jog jeigu neužtikrinsiu atitinkamų saugiklių Britanijai naujoje ES sutartyje, aš su ja nesutiksiu. Tai, kas siūloma, neatitinka Britanijos interesų, todėl aš su tuo nesutikau", - aiškino jis.

N.Sarkozy sakė pageidaujantis, kad naująją sutartį pasirašytų visos 27 ES šalys.

"Tai nebuvo įmanoma, žinant mūsų draugų britų poziciją", - pridūrė jis.

N.Sarkozy nurodė: "Kad sutiktų su sutarties peržiūrėjimu tarp 27 ES šalių, Davidas Cameronas mūsų parašė to, ką mes visi laikome nepriimtina (sąlyga) - kad į sutartį būtų įdiegtas protokolas, suteikiantis Jungtinei Karalystei tam tikrų išlygų dėl finansinių paslaugų reguliavimo."

"Mes negalėjome to priimti, nes galvojame priešingai - jog dalis pasaulio negandų kyla iš finansų sektoriaus nepakankamo reguliavimo", - pabrėžė Prancūzijos vadovas. - Jeigu sutiktume su išlyga Jungtinei Karalystei, kiltų klausimas dėl didelės dalies labai reikalingo mūsų atlikto darbo, siekiant sureguliuoti finansų institucijas."

D.Cameronas argumentavo, kad euras yra pagrindinis nesutarimus kurstantis veiksnys.

"Britanija nėra (euro zonoje) ir liks už jos ribų", - pabrėžė jis.

D.Cameronas nesugebėjo įtikinti kitų lyderių, kad Britanijai turėtų būti suteikta veto teisė sprendžiant dėl bet kokių finansinio reguliavimo pakeitimų, kurie galėtų paveikti Jungtinei Karalystei itin svarbų Londono Sičio finansų sektorių.

Susiklosčius tokiai padėčiai, ES prezidentas Hermanas Van Rompuy informavo, kad 17 euro zonos šalių ir šešios kitos valstybės nusprendė pasirašyti naująją sutartį be kitų.

Britanijos poziciją palaikė Vengrija, o Švedija ir Čekija pareiškė, kad joms reikia pasikonsultuoti su savo parlamentais, prieš priimant sprendimą.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as sakė nesutinkantis, kad būtų kuriama "dviejų greičių" Europa.

"Aš iš viso nepriimu dviejų greičių Europos idėjos, - D.Hague'as sakė BBC televizijai. - Galima ginčytis, kas judės didesniu greičiu, ir, be abejo, niekas negali daryti prielaidos, kad euro zona juda greičiau negu Jungtinė Karalystė."

Tuo tarpu Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas savo svetainėje socialiniame tinkle "Twitter" pajuokavo: "Neramu, kad Britanija rimtai pradeda tolti nuo Europos. Kur? Į stiprų aljansą su Vengrija."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"