TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didžiausia astronomijos observatorija

2013 03 15 6:00
Į ALMA observatorijos atidarymą susirinko daugybė žmonių. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiaurės Čilėje atidaryta didžiausia pasaulyje astronomijos observatorija. Ji suteiks galimybę pažvelgti į tolimiausias visatos sritis.

Observatorija ALMA buvo atidaryta Atakamos dykumoje esančioje Čachnantoro plynaukštėje. Ši plynaukštė yra penkių kilometrų aukštyje virš jūros lygio. Observatorijos atidaryme dalyvavo Čilės prezidentas Sebastianas Pinera ir kiti garbingi svečiai. "Man didelė garbė inauguruoti šią observatoriją, kuri pastatyta sausiausioje pasaulio dykumoje", - sakė S.Pinera. Pasak prezidento, "galingiausia pasaulyje" observatorija "suteiks galimybę geriau suprasti visatą, kurioje gyvename, ir galbūt padės mums atrasti gyvybę už Žemės ribų".

"ALMA yra didžiulis, 16 kilometrų skersmens teleskopas", - observatorijos atidarymo metu sakė šios institucijos direktorius Thijsas de Graauwas. Aidint džiaugsmingiems plojimams, 59 iš 66 radijo antenų pradėjo lėtai gręžtis į mokslininkus dominančias visatos tolumas. Iki šių metų spalio visos antenos bus visiškai parengtos darbui.

Šiame milžiniškame radijo teleskopų komplekse dirbantis Gianni Marconi pasididžiuodamas sakė, kad ALMA yra "didžiausia kada nors pastatyta observatorija". ALMA, kurios pavadinimas reiškia Atakamos didelis milimetrinių ir submilimetrinių bangų kompleksas, o akronimas skamba kaip ispanų kalbos žodis "siela", yra Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos astronominių tyrimų agentūrų bendras projektas. Ši observatorija yra netoli daug turistų pritraukiančio dykumos miesto San Pedro de Atakamos.

Observatorija yra įsikūrusi vietovėje, kurioje oras beveik visiškai neturi drėgmės, apsunkinančios dangaus stebėjimą. "Ten beveik visiškai nėra vandens garų - jų tiek mažai, kad šviesa, sklindanti iš dangaus kūno, galaktikos arba žvaigždės, patenka čia beveik visiškai nesutrikdyta", - aiškino G.Marconi.

Th.de Graauwas sakė, kad itin didelio tikslumo ALMA įranga bus naudojama ieškant atsakymų į svarbius klausimus apie žvaigždžių ir planetų formavimąsi, taip pat į klausimą, kaip visata vystėsi po Didžiojo sprogimo. Kitaip nei optiniai arba infraraudonųjų spindulių teleskopai, ALMA gali fiksuoti silpną švytėjimą ir dujų telkinius, susijusius su pirmųjų žvaigždžių, galaktikų ir planetų formavimusi itin šaltame visatos regione.

"Tai revoliucija visatos istorijoje milimetrinių ir submilimetrinių bangų diapazone, suteikianti galimybę pažvelgti per dulkių debesis ir sutelkti dėmesį į pačių žvaigždžių formavimąsi, - pridūrė Th.de Graauwas. - Teleskopai negali įžvelgti, kas vyksta tų debesų viduje. Turėdami ALMA, galėsime tai daryti. Tai tarsi naujo lango atvėrimas."

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"