TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didžiausia grėsmė religijos laisvei – teroristai

2015 10 16 6:00
Vakarų Europos pareigūnai paprastai siekia pažaboti religinę neapykantą, tačiau pasaulyje yra vyriausybių, kurios yra tiesiogiai atsakingos už religinę priespaudą ir smurtą. Reuters/Scanpix nuotraukos

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry savaitės viduryje pristatė Tarptautinę ataskaitą apie religijos laisvę 2014 metais. Didžiausią grėsmę teisei laisvai išpažinti savo tikėjimą kelia teroristinės grupuotės.

Ataskaita, kuri kasmet labai išsamiai aptaria religijos laisvės pažeidimus pasaulyje, tyrė beveik 200 šalių. J. Kerry pareiškė, kad šis pranešimas neturi jokios tiesioginės įtakos JAV santykiams su tirtomis valstybėmis. Ši ataskaita yra paskata šalims gerbti savo piliečių religijos laisvę.

Šiemet nebuvo įtrauktas ypatingą susirūpinimą keliančių šalių sąrašas. Jis esą bus paskelbtas vėliau. Tai valstybės, kurių santvarkoje religijos laisvė itin ribojama. Pernai į šį sąrašą pateko tokios šalys buvo Birma, Kinija, Eritrėja, Iranas, Šiaurės Korėja, Saudo Arabija, Sudanas, Uzbekija ir Turkmėnija.

J. Kerry pažymėjo, kad būtent nevalstybiniai veikėjai šiandien yra pagrindiniai religinės laisvės pažeidėjai. Jo įvardytų grupuočių sąrašo viršuje – „Islamo valstybė“, „Al-Qaeda“, „Al-Shabab“, „Boko Haram“. Ataskaitoje nurodoma, kad dėl pastarųjų grupuočių veiklos nesaugiai jaučiasi religinės mažumos Vidurio Rytuose, Afrikoje ir Azijoje.

Neapsiriboja besivystančiu pasauliu

Pirmiausia į akis krinta konfliktai Irake ir Sirijoje. Pernai „Islamo valstybės“ ekstremistai savo kontroliuojamoje teritorijoje vertė krikščionių bendruomenes atsiversti į islamą, mokėti apsaugos mokestį arba mirti. Jie grobė, pardavinėjo ir prievartavo kitas religijas išpažįstančias moteris ir vaikus. „Al-Qaedos“ atšaka Sirijoje nužudė drūzų religinės bendruomenės dvasininkų ir jėzuitų kunigą. Sukarintos šiitų grupuotės Irake vykdė išpuolius prieš sunitus.

2014 metais Nigerijoje ir gretimose šalyse „Boko Haram“ pražudė daugiau žmonių nei per pastaruosius penkerius metus kartu sudėjus. Jie persekiojo ir krikščionis, ir nuosaikius musulmonus.

Mianmaro musulmonai rohinjai patyrė visuomenės smurtą, iš jų buvo konfiskuota žemė ir turtas. Budistų vienuoliai pasakė daugybę neapykantą kurstančių pamokslų ir ragino paskelbti nacionalinį boikotą musulmonų valdomoms įmonėms.

Kaip skelbia ataskaita, valdžios institucijos daugeliu išvardytų atvejų nesivargino tirti išpuolių, jau nekalbant apie tokių asmenų suėmimą ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.

Religinė neapykanta neapsiriboja vien tik besivystančiu pasauliu. Ataskaitos duomenimis, 2014 metų vasarą Prancūziją ir Vokietiją užliejo antisemitizmo banga. Be neapykantą kurstančių kalbų ir žydams priklausančių objektų (pastatų, paminklų, kapinių) niekinimo, suaktyvėjo ir smurtas prieš juos. Dėl šios priežasties pernai kaip niekada daug žydų nusprendė išvykti iš Prancūzijos. Priešiškumas žydams iš dalies gali būti siejamas su tose šalyse aktyviai vykdomomis kampanijomis prieš palestiniečių teritorijų okupaciją. Be to, didelę įtaką visuomenės nuotaikoms padarė pernai liepą liepsnojęs karas tarp Izraelio ir Gazos Ruožo.

Religijos laisvė labiausiai varžoma musulmoniškuose kraštuose.

Vyriausybės atsakingos už priespaudą

Vakarų Europos pareigūnai paprastai siekia pažaboti religinę neapykantą, tačiau pasaulyje yra vyriausybių, kurios yra tiesiogiai atsakingos už religinę priespaudą ir smurtą. Kaip nurodoma ataskaitoje, Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas kai kuriose šalies teritorijose leido suklestėti „Islamo valstybei“ ir kitoms teroristinėms grupuotėms, nors tvirtino ginąs mažumas.

Šri Lankoje buvusi vyriausybė veikė išvien su budistų nacionalinėmis organizacijomis ir puldinėjo kitų religijų išpažinėjus. Čia pasitaiko incidentų, kai budistų minios įsiveržia į mečetes ir bažnyčias.

Pakistane galioja vadinamieji šventvagystės įstatymai. Pagal juos, bet kuris asmuo, pasakęs užgaulius žodžius apie pranašą Mahometą, gali būti diskriminuojamas ar net baudžiamas mirties bausme. Ši teisinė norma dažnai panaudojama religinių mažumų diskriminacijai.

Saudo Arabija draudžia bet kokią neislamišką viešą religinę veiklą. Šios šalies teismas neseniai nuteisė jauną tinklaraštininką ir skyrė jam dešimt metų laisvės atėmimo bausmę bei 1000 rykščių už islamo įžeidimą.

Labai diskriminuojamų nuostatų mažumų atžvilgiu laikosi Sudanas. Pernai viena musulmonė sulaukė 100 rykščių ir mirties bausmės nuosprendžio už tai, kad atsimetė nuo religijos ir ištekėjo už krikščionio. Tačiau, įsikišus tarptautinei bendruomenei, moteris išvengė mirties.

Už atsivertimą į kitą religiją mirties bausme baudžiama Irane, Saudo Arabijoje, Afganistane, Somalyje, Sudane, Jemene, Katare, Mauritanijoje. Įdomu, jog religijos laisvė labiausiai varžoma musulmoniškuose kraštuose.

Terorizmas kaip pretekstas

Ataskaita atkreipė dėmesį į kai kurių valstybių mėginimus pažaboti teroristus ir religinius ekstremistus, siekiant neutralizuoti savo politinius oponentus. Labiausiai tokia praktika reiškiasi Vidurinėje Azijoje.

Uzbekistanas uždraudė islamistines organizacijas, kurios aktyviai reikšdavo savo idėjas ir nevengė kritikuoti valdžios. Kai kurie šių judėjimų nariai pakliuvo į kalėjimus be rimtos priežasties.

Tadžikistanas sulaiko asmenis už įtartiną elgesį, pavyzdžiui, jei mečetėje meldžiasi kitaip nei visi. Šitaip yra persekiojami žmonės, kurie, kaip įtariama, yra prisidėję prie vyriausybės draudžiamų religinių grupių. Beje, Tadžikistanas – vienintelė šalis pasaulyje, kuri draudžia nesulaukus 18 metų dalyvauti viešose religinėse apeigose.

Valstybės sekretorius J. Kerry smerkė valstybes, kurios piktnaudžiauja sąvokomis „teroristas“ ir „ekstremistas“. Jis perspėjo tas šalis, kad tarptautinės bendruomenės šitaip neapkvailins.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"