TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didžiausias kliuvinys narystei – korupcija

2015 12 16 6:00
Kosovo parlamente tvarką prižiūrintiems policijos pareigūnams vėl teko mautis dujokaukes. Opozicijos nariai, protestuojantys prieš vyriausybės susitarimą su Serbija, paleido ašarines dujas. AFP/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę Serbijos vyriausybė pradėjo oficialias derybas dėl šalies teisės aktų pritaikymo prie Europos Sąjungos (ES) sutarčių. Briuselis negaili liaupsių Belgradui, veiksmingai valdančiam valstybę kertantį migrantų srautą. Tuo pat metu Europos Komisija (EK) ragina serbus nepamiršti gerinti santykių su Kosovu ir kovoti su korupcija.

Pirmiausia, prieš pereidami prie kitų temų, Belgrado ir Briuselio pareigūnai privalės aptarti finansinius klausimus, susijusius su naryste ES, ir Serbijos santykius su Kosovu. Šios dvi temos liks atviros diskusijai viso proceso metu ir dėl jų bus apsispręsta pačioje derybų pabaigoje. Dėl ypatingo Kosovo statuso kelios Bendrijos narės reikalavo, kad derybos vyktų būtent tokia tvarka.

Belgrade įvairių valstybių narių žurnalistus priėmęs ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas gyrė Serbiją per pastaruosius dvejus metus labai pasistūmėjus į priekį. Pasak komisaro, nors visos kandidatės turi nukeliauti tą patį atstumą iki narystės, kokiu greičiu keliaus, sprendžia pačios valstybės, ES netaiko jokio greičio apribojimo. Vis dėlto EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris yra griežtai pareiškęs, kad iki 2019-ųjų, kai baigsis dabartinės sudėties EK kadencija, naujų narių Bendrija tikrai nepriims. Šiuo metu oficialus kandidačių į ES statusas, be Serbijos, yra suteiktas ir kitoms Balkanų šalims – Albanijai, Juodkalnijai, Makedonijai – bei Turkijai. Derybos su pastarąja valstybe ilgai buvo įstrigusios, bet šią savaitę vėl atsinaujino mainais į Ankaros pagalbą Europai sprendžiant migrantų krizę.

Briuselio pareigūnai akcentuoja, kad svarbiausia ne derybos, kurių tikslas tėra suderinti Serbijos ir ES teisės aktus, bet realūs pokyčiai. Komisaras J. Hahnas pabrėžė ekonominės plėtros reikšmę. Tam prireiks daugiausia laiko ir pastangų. Kad šalis taptų ES nare, turi pritarti visos jau esamos narės. Kai kurių iš jų Konstitucijos numato, jog šiuo klausimu privaloma rengti referendumą. Taigi ne tik Bendrijos politikai, bet ir piliečiai deryboms pasibaigus valstybę kandidatę turi vertinti ne kaip papildomą finansinę naštą, bet kaip naudingą partnerę. Ekonomikos plėtrai smarkiai kenkia Serbijoje įsigalėjusi korupcija. Čia ji persmelkusi beveik visas viešojo gyvenimo sritis: sveikatos apsaugą, švietimą, teismų sistemą, viešąjį administravimą ir panašiai. Pasak komisaro, kol visuomenėje bus priimtina imti ir duoti kyšius, Serbijai ne tik nepavyks pritraukti užsienio investicijų, bet ir patys serbai vengs kurti savo įmones.

Pabėgėliai neužsibūna

Tiek iš Briuselio, tiek iš kaimynų Balkanuose Serbija sulaukė daug pagyrų dėl protingų ir veiksmingų migrantų krizės sprendimų. Pasak ES komisaro J. Hahno, čia jau užregistruota daugiau negu 470 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Padidėjusį atvykėlių skaičių serbai pastebėjo dar pavasarį, tačiau tuomet Bendrijoje beveik niekas nereagavo į Belgrado perspėjimus. Situacijos sudėtingumą Briuselis suvokė tik artėjant rudeniui. Ksenija Milenkovič, vadovaujanti Serbijos biurui Europos integracijos klausimais, priminė, kad jų šalis turi daug patirties šioje srityje – nuo pat Jugoslavijos subyrėjimo čia nestinga prieglobsčio prašytojų.

Šiuo metu kur kas daugiau pabėgėlių į Serbiją atvyksta ne iš kitų Balkanų valstybių, bet iš Sirijos, Irako ir Afganistano. Neseniai buvo priimtas sprendimas iš Graikijos į Makedoniją praleisti tik asmenis iš šių trijų šalių, nes labiausiai tikėtina, kad jiems gresia tikras pavojus. Serbijos vyriausybė tikina, kad nepriimti kitų tautybių žmonių nusprendė tik reaguodama į panašų Kroatijos pareiškimą.

Tiesa, tie tūkstančiai migrantų, kasdien kertantys pietinę Serbijos sieną, čia neužsibūna. Valstybės įstatymai šiems asmenims leidžia 72 valandas laisvai keliauti po visą šalies teritoriją, vėliau jie privalo arba išvykti, arba pateikti prašymą čia gauti prieglobstį. Antrąją galimybę pasirenka vos keli, daugelis jų Serbijoje net nepernakvoja, o keliauja į ES narę Kroatiją. Vyriausybės atstovas prisiminė vieną atvejį, kai Serbijos pareigūnai patys pasiūlė iš Sirijos su minia pabėgėlių atvykusiam gydytojui pasilikti ir dirbti jų šalyje. Siras labai padėkojo, bet atsisakė – esą gimtinėje net karo metu jis uždirbdavo dvigubai daugiau, nei gautų Serbijoje.

Dauguma į Serbiją nusigavusių migrantų nuvežami į specialius centrus, čia jie užregistruojami, pamaitinami, jiems suteikiamos medicininės ar kitos reikalingos paslaugos. Tuomet atvykėliai sėda į autobusus, vežančius iki Kroatijos pasienio. Kelionė per Serbiją jiems kainuoja po 35 eurus. K. Milenkovič paaiškino, kad vyriausybė nefinansuoja šios kelionės, nes nenori suteikti žmonėms papildomos paskatos palikti šalį.

Kosovas – Serbijos dalis

Vienas sudėtingiausių Serbijos derybų su ES klausimų – Belgrado santykiai su Kosovu, kuris buvo Serbijos provincija iki 2008 metų, kai vienašališkai paskelbė nepriklausomybę. Belgradas iki šiol laiko Kosovą Serbijos dalimi ir neketina jo pripažinti kaip suverenios valstybės, net jeigu to mainais į narystę reikalautų Briuselis. Kol kas tiek ES pareigūnai, tiek serbai tvirtina, kad tokios sąlygos Bendrija nekelia, tik tikisi, kad šalys ir toliau stengsis normalizuoti santykius. Juo labiau kad pačioje ES yra valstybių, kurios nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės (tai Ispanija, Slovakija, Kipras, Rumunija ir Graikija).

ES tarpininkauja Belgrado ir Prištinos deryboms, kurias laiko gana sėkmingomis. Be to, spalio mėnesį Kosovas oficialiai paskelbtas potencialiu kandidatu įstoti į Bendriją.

Serbijos vyriausybės atstovai taip pat patikino, kad dialogas su Kosovu vyksta, priimta ir įgyvendinta daug svarbių sprendimų. Vis dėlto naujausia Europos valstybė nugrimzdusi į chaosą, o santykių su Serbija klausimas čia kelia didelę įtampą. Pirmadienį Kosovo parlamente opozicijos nariai paleido ašarines dujas protestuodami prieš vyriausybės priimtus susitarimus su Serbija ir Juodkalnija. Tai jau tapo įprasta protesto forma ir dalis posėdį stebinčių žurnalistų bei tvarką užtikrinti turintys policijos pareigūnai buvo pasiruošę dujokaukes. Posėdis tęsėsi kitame kabinete, į kurį dauguma opozicijos narių nebuvo įleisti, tačiau teko pasišalinti ir iš ten, nes vieną ašarinių dujų kanistrą nepatenkintiems parlamentarams vis dėlto pavyko įsinešti. Tuo metu lauke susirinkęs būrys opozicijos šalininkų į parlamento pastatą mėtė akmenis. Pastaruoju metu panašios situacijos Kosove kartojasi kartą per mėnesį ar du.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"