TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didžiausias pasaulio bankas - Prancūzijoje

2010 11 10 0:00
Vykdomasis direktorius B.Protas jaučiasi laimingas, kad bankas "Paribas" tapo didžiausiu pasaulyje.
LŽ archyvo nuotrauka

Finansų pasaulyje sensacija - didžiausias pasaulio bankas yra ne JAV ar Šveicarijoje, o Prancūzijoje. Tai bankas "BNP Paribas SA".

Didžiausias pasaulio bankas yra ne Jungtinėse Valstijose, kur valstybė uždraudė bankams savo nuožiūra vykdyti prekybos operacijas, ir ne Šveicarijoje, kur dvigubai sugriežtinti reikalavimai kapitalui. Tuo tarpu Prancūzijos finansų sistemoje permainų nėra, todėl bankas "Paribas" ir tapo pačiu didžiausiu.

Per pastaruosius trejus metus šio banko akcijų kaina išaugo 34 proc. ir dabar jų bendra vertė pasiekė 2,24 trln. eurų arba 3,2 trln. dolerių. Tai tiek pat, kiek kartu sudėjus JAV bankų "Bank of America" ir "Morgan Stanley" akcijų vertę. Pastarojo analitikai spėja, kad banko "Paribas" kapitalo pakankamumo rodikliai, kurie apskaičiuojami pagal Bezelyje nustatytas taisykles, - vieni mažiausių Europoje.

Šiuo metu Prancūzijoje yra keturi bankai, kurių bendra akcijų vertė -1 trln. dolerių. Panaši padėtis ir Jungtinėse Valstijose, nors JAV ekonomika penkis kartus didesnė nei Prancūzijos. Nuo 2000 metų "Paribas" pasiglemžė įmonių už 43 mlrd. dolerių, įskaitant Belgijos ir Liuksemburgo banko "Fortis" 2009 metais įsigytas akcijas. Tai ir pavertė šį banką pačiu didžiausiu pagal indėlius pasaulyje.

Įspūdingas ir banko "Paribas", kurio centrinė būstinė įsikūrusi Paryžiuje, darbuotojų skaičius - nuo 2004 metų jis padvigubėjo, taigi šiuo metu "Paribas" dirba net 200 tūkst. žmonių.

Tačiau tokiais dideliais bankais džiaugiasi ne visi. Visame pasaulyje mąstoma kaip apriboti bankų augimą, kad ateityje nereikėtų jų gelbėti ūkio sulėtėjimo sąskaita. Prancūzija pasirinko nesikišimo taktiką, nors Europoje krizės pavojus dar nepraėjo ir tai gali kelti riziką didžiausio banko stabilumui. Tačiau jo vykdomasis direktorius Baudouinas Prot teigia: "Nematau absoliučiai jokių priežasčių, kad iš mūsų reikėtų reikalauti didesnių kapitalo rodiklių. Jų reikia reikalauti tik iš tų bankų, kurių verslo modelis ir pasiekimai apibudinami žodžiais "blogai ir "siaubingai".

Bazelyje esantis Bankų priežiūros komitetas, kuris ir nustato reikalavimus bankų kapitalui visame pasaulyje, šių metų rugsėjį sumažino kapitalo ir likvidumo rodiklius bei suteikė kreditavimo institucijoms 10 metų adaptacijos terminą. Prancūzija ir Vokietija labiausiai norėjo, kad šie 2009 metais nustatyti reikalavimai būtų sumažinti, nes bijojo, kad jų bankai ir ekonomikos neišlaikys sugriežtintų sąlygų iki jų ūkio atsigavimo.

Komitetas nusileido, leido valstybėms savo nuožiūra griežtinti reikalavimus bankams. Šveicarijos Specialus valstybės komitetas taip ir pasielgė, jis paskelbė, kad iš dviejų didžiausių šalies bankų UBS ir "Credit Suisse Group" reikalaus dvigubai daugiau. Panašiai gali pasielgti ir Vokietija, o JAV prezidentas Barackas Obama yra pasirašęs įsakymą draudžiantį bankams savo nuožiūra imtis prekybos operacijų.

Tuo metu Prancūzijos vyriausybė gina savo bankus ir skatina jų plėtrą užsienyje. "Tai, kad per šią krizę Prancūzijos bankai tik sustiprėjo, dar nereiškia, kad šioje šalyje nėra problemų dėl rizikos. Reikia mąstyti ir apie tai, kas gali nutikti ateityje", - sakė organizacijos "Bruegel" analitikas Nicolas Veronas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"