TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didžiausias priešas – žmonių nusivylimas

2015 08 17 10:25
Apie 1000 jaunų žmonių atliko žygį iš Kišiniovo į Bukareštą, reikalaudami Moldovos susijungimo su Rumunija. Apie pusė milijono Moldovos piliečių turi rumuniškus pasus. AFP/Scanpix nuotrauka

Mažytė, vos 3,5 mln. gyventojų turinti Moldova, gali tapti dar vienu nestabilumo židiniu Europoje. Kad taip nenutiktų, tarp Rytų ir Vakarų įstrigusi skurdi šalis turi pasistengti kur kas labiau.

Buvusi sovietinė respublika, įsiterpusi tarp Rumunijos ir Ukrainos, yra kryžkelėje tarp Europos Rytų ir Vakarų. Nuo 1991 metų, kai paskelbė nepriklausomybę, šalis svyravo tarp Komunistų partijos, tradiciškai puoselėjančios glaudesnius ryšius su Rusija, ir proeuropietiškų partijų, atkakliai siekiančių narystė Europos Sąjungoje (ES).

2009 metais į valdžią atėjusios proeuropietiškos jėgos siekė pažangos kelyje į savo tikslą. Jos pasirašė asocijuotos narystės sutartį, kuri leidžia stiprinti politinius ryšius su Briuseliu ir palaipsniui integruoti Moldovą į bendrą Europos rinką. Didėjo eksportas, ekonomika augo, o mainais į virtinę reformų Moldovos piliečiai gavo teisę be vizų keliauti į ES šalis.

Viskas išgrobstyta

Tačiau pastaruoju metu realybė Moldovoje daug niūresnė. Per šešerius metus mažai kas padaryta, atveriant Moldovos ekonomiką ir stiprinant demokratines institucijas. Korupcija siekia epidemijos mastą, šalis tebėra oligarchų rankose, o skurdas gena šimtus tūkstančių moldavų į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo.

Daugelis vis dar kreipia žvilgsnius į Briuselį, bet kiti labiau tiki Rusijos vadovaujama Eurazijos sąjunga. Abi stovyklas sieja tik panieka savanaudiškam elitui. Paklausk bet kurio moldavo, kuo skiriasi gyvenimas valdant vienai ar kitai partijai, ir dažnas atsakys: niekuo.

Praėjusių metų pabaigoje iš trijų šalies bankų dingo milijardas dolerių. Skandalas įkūnijo valstybės negebėjimą apginti savo piliečių interesus. Mažai kas tiki, jog atsakingi asmenys bus nubausti, o pinigai grąžinti. Mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos reikėjo mesti bankams stabilizuoti, skaudžiai atsiliepė Moldovos viešiesiems finansams: šalies valiuta lėja nuvertėjo, palūkanos šovė į padanges, o horizonte sušmėžavo recesija.

Sustojus visam finansavimui iš išorės, pakibo ir pastangos stabdyti korupciją bei sutvarkyti finansų sektorių. Jei valdžia skubiai nesiims veiksmų išorės pagalbai atkurti, šalis patirs rimtą ekonomikos suirutę. Vargstantieji praras socialinę pagalbą prieš pat rūsčius žiemos mėnesius.

Sklinda pagalbos prašymai

Padėtis regione taip pat neįkvepia. Santykiai su Padniestre, rusiškai kalbančia provincija Moldovos rytiniame pakraštyje, rimtai pablogėjo. Prieš du dešimtmečius Maskvos drąsinama Padniestrė pasiskelbė nepriklausoma, žuvo keli šimtai žmonių, o nuo to laiko konfliktas liko įšaldytas.Tačiau karas Ukrainoje įžiebė baimę, kad jis gali atsinaujinti.

Moldova baiminasi, kad Padniestrė gali tapti antru Krymu, o šį nerimą dar labiau stiprina iš Padniestrės sklindantys prašymai Rusijos pagalbos. Padniestrės lyderiai skundžiasi, kad Moldova susimokė su Ukraina ir vykdo ekonominę blokadą. Padniestrėje paskelbta rezervistų nuo 18 iki 27 metų mobilizaciją. Kol kas neatrodo, kad galėtų kilti didelio masto karinis konfliktas, bet tokioje įtemptoje aplinkoje bet kas gali įžiebti nekontroliuojamus įvykius.

Vyriausybė negali miegoti

Trys pagrindinės proeuropietiškos partijos neseniai sudarė koaliciją, o parlamentas vargais negalais patvirtino premjeru Valeriu Streletą, kuris taip pat pasisako už narystę ES. Šios vyriausybės laukia neatidėliotini darbai. Reikia ne tik sutvarkyti bankus, bet ir išvalyti institucijas nuo korumpuotų pareigūnų. Teisėsauga turi imtis tirti veiklą teisėjų, tarp jų ir aukščiausio rango, piktnaudžiaujančių savo galiomis, ir padaryti viską, kad būtų suimti asmenys, atsakingi už bankų išgrobstymą. Nes piliečių nusivylimas yra pavojingiausia bomba. Kaip parodė Ukrainos atvejis, krizė, pasibaigusi Krymo aneksija ir karu su separatistais, prasidėjo žmonių nusivylimu savo šalies politinėmis institucijomis.

Parengta pagal „The New York Times“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"