TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didžioji Britanija ir ES skaičiais

2016 06 21 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Kaip dažnai būna, pinigai yra pagrindinis konflikto objektas. Ir artėjantis Didžiosios Britanijos referendumas dėl šalies ateities ES ne išimtis.

Tiek pasisakantieji už Jungtinės Karalystės (JK) išstojimą, tiek ir agituojantieji prieš „Brexitą“, rinkėjus tiesiog bombarduoja įvairiais statistiniais duomenimis, kurie dažnai pateikiami selektyviai, siekiant įtikinti žmones savo teisumu. Štai keli pagrindiniai faktai ir skaičiai, dėl kurių labiausiai ginčijamasi:

Didžiosios Britanijos įnašas į ES biudžetą

Pasisakantieji už JK išstojimą („Leave“ kampanija) teigia, kad JK kiekvieną savaitę į Bendrijos biudžetą moka 350 mln. svarų. Tačiau tai yra bendras įnašas be vadinamosios mokestinės nuolaidos, kurios dar 1984 metais išsireikalavo tuometė premjerė Margaret Thatcher. Atsižvelgus į nuolaidą, suma sumažėja iki 280 mln. svarų, remiantis 2014 metų duomenimis. Pernai Didžioji Britanija į ES biudžetą sumokėjo 17,8 mlrd. svarų, arba 12,9 mlrd. svarų, atsižvelgus į nuolaidą.

Briuselio subsidijos

Didžioji Britanija iš Briuselio gauna maždaug 6 mlrd. svarų subsidijų, ypač žemės ūkio ir mokslinių tyrimų srityse. Pasisakantieji už tolesnę narystę ES („Remain“ kampanija) teigia, kad šalis neteks šios paramos, o pasitraukimo kampanijos atstovai sako, kad britų vyriausybė galės tiesiogiai geriau panaudoti savo pinigus. Pagal įnašo į ES biudžetą dydį, JK yra 10-oje vietoje (Europos Komisijos 2014 m. duomenys).

Imigracija iš ES šalių

Imigracija iš kitų ES šalių yra vienas pagrindinių klausimų, dėl kurių nesutaria abi stovyklos. Oksfordo universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad nuo 2004 iki 2015 metų imigrantų iš kitų ES šalių skaičius JK padvigubėjo. Iš pradžių tai lėmė aštuonių Vidurio ir Rytų Europos šalių, įskaitant Lietuvą, įstojimas į ES 2004 metais. Tačiau dėl finansų krizės į britų salas imigrantai ėmė plusti ir iš pietinių Europos valstybių, tokių kaip Ispanija ir Italija.

„Brexito“ šalininkai teigia, kad Didžiajai Britanijai pasilikus ES, per ateinančius 15 metų į šalį atvyks daugiau nei 5 mln. žmonių. Tai bus papildomas krūvis britų sveikatos ir švietimo sistemoms. Ši prognozė remiasi nuostata, kad į ES iki 2020 metų įstos Turkija, Albanija, Serbija ir Juodkalnija.

Premjeras D. Cameronas, pritariantis Turkijos narystei ES, sako, kad prireiks ne vieno dešimtmečio šiai šaliai prisijungti prie Bendrijos. Be to, daug britų keliasi gyventi ir į žemyninę Europą. Jungtinių Tautų duomenimis, 2013 metais kitose ES šalyse gyveno 1,3 mln. britų, iš kurių 300 tūkst. gyveno Ispanijoje, 250 tūkst. – Airijoje, 200 tūkst. – Prancūzijoje.

Prekyba

ES yra didžiausia JK prekybos partnerė. Pernai 44 proc. savo produkcijos britai eksportavo į ES šalis, iš jų importavo 53 proc. prekių ir paslaugų.

Pasilikimo šalininkai pabrėžia, jog labai svarbu likti bendrojoje rinkoje. O pasitraukimo stovykla tikina, kad būtent dėl didelių eksporto apimčių Briuselis bus suinteresuotas derėtis su JK dėl palankių prekybos sąlygų.

Darbo vietos

Britų vyriausybės teigimu, 3 mln. darbo vietų yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su kitomis ES šalimis. Šis skaičius palaiko nuostatą, kad „JK darbuotojų skaičius, susijęs su šalies prekyba su ES šalimis, lygus Didžiosios Britanijos bendrojo vidaus produkto daliai, sukuriamai į ES eksportuojamų prekių ir paslaugų srityje“.

„Brexit“ galimos pasekmės

* D. Cameronas, patyręs pralaimėjimą referendume, atsistatydina iš premjero ir Konservatorių partijos lyderio postų. Lažybininkų favoritas tapti jo įpėdiniu – buvęs Londono meras ir pasitraukimo stovyklos vėliavnešys Borisas Johnsonas.

* Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon, pasinaudodama tuo, kad dauguma škotų pritaria narystei ES, organizuoja antrąjį referendumą dėl nepriklausomybės. Šįkart Škotija pasitraukia iš JK, tokiu būdu ją suskaldydama.

* Šiaurės Airija lieka izoliuota nuo ES priklausančios Airijos ir sumažėja tarpvalstybinės prekybos apimtys.

* Londonas ir Briuselis pradeda dvejus metus truksiančias komplikuotas derybas dėl išstojimo, kuriose daugiausia ginčų kels klausimas dėl prieigos prie bendrosios rinkos. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris jau yra pareiškęs, kad „Brexito“ atveju JK būtų „trečioji šalis, dėl kurios mes nebesinertume iš kailio“.

* dėl sąmyšio rinkose ir neapibrėžtumo Londono Sičio finansų centre svaro kursas krenta 15–20 proc., infliacija pašoka iki 5 proc., pakyla palūkanų normos ir darbo jėgos kaina, o augimo tempas sumažėja 1–1,5 proc. (HSBC prognozės); tūkstančiai darbo vietų iš Sičio perkeliamos į Frankfurtą arba Paryžių.

* Drastiškai sumažėja imigracija iš ES, todėl pradeda trūkti darbuotojų statybų ir paslaugų sektoriuose.

* Likusios ES valstybės narės ima reikalauti peržiūrėti santykius su Briuseliu, kitaip grasindamos pasitraukti iš bloko.

* Po sudėtingo pereinamojo laikotarpio Didžioji Britanija, padedama ekonominių partnerių ir selektyvios imigracijos, išlieka lanksti ir dinamiška ekonomika.

BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"