TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didžiojo obuolio trauka

2008 09 16 0:00
Niujorkas gali būti gąsdinantis savo tempu ir dydžiu, tačiau šis didmiestis turi ir magiškos traukos, kuriai sunku atsispirti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kadaise Dievas sukūrė kaimą, o žmogus - miestą. Bet kas, po velnių, ir kam sugalvojo Niujorką?! Taip kartais juokaujama Amerikoje. Tačiau šis miestas, vadinamas Didžiuoju obuoliu, traukia žmones iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos.

Dienraštis "The New York Post" neseniai pranešė, kad įvedus naujus leistino triukšmo lygio įstatymus, skundų, teikiamų Niujorko aplinkos apsaugos skyriui, skaičius padidėjo 81 procentu. Manhatano gyventojai, neturintys galimybių gyventi elitiniame Hemptono rajone, teigia, kad "niekad nemiegantis miestas" prarado daug savo žavesio. Dar 1843 metais Amerikos rašytojas ir filosofas Henry Davidas Thoreau rašė: "Kuo dažniau stebiu savo miestą, myliu jį ne labiau, o kaskart mažiau." Tačiau žmonėms vis labiau nusiviliant, aštuntąjį dešimtmetį Niujorko gyventojų gerokai sumažėjo. Sumažėjus transporto kainoms jis prarado savo privilegijuotą vietą, kuria visada džiaugėsi būdamas šalia vandens kelių. Sumažėjus gamybai, vidutinės klasės atstovai pradėjo keltis iš miesto.

Obuolys vėl auga.

Harvardo universiteto ekonomisto Edwardo Glaesero nuomone, vystantis kai kurių sričių technologijoms, miestas prarado savo svarbą: automobiliai ir kondicionieriai palengvino gyvenimą priemiesčiuose ir paskatino vis daugiau amerikiečių keltis į šiltesnius Pietus ir Vakarus. Ištuštėjus šiaurės vakarams, greičiausiai plėtėsi Dalaso, Fenikso ir Hjustono miestai. Aštuntąjį dešimtmetį Niujorko gyventojų sumažėjo 824 tūkstančiais.

Bet paskui padėtis ėmė keistis. Gyventojai toliau kėlėsi iš dalies šiaurės vakarų vietovių, bet ne iš Niujorko. Meras Michaelas Bloombergas paskelbė, kad per artimiausius keliasdešimt metų 8,2 mln. gyventojų turintis miestas priims daugiau nei milijoną žmonių, o iki 2030 metų jo gyventojų jau turėtų būti 9 milijonai.

Pusė pasaulio gyventojų - miestiečiai

Edwardas Glaeseris ir kiti ekonomistai mano, kad taip yra dėl dviejų priežasčių: globalizacijos laikais miestai populiarėja, be to, vartotojai mėgsta rinktis. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad jau šiemet, t. y. 2008 metais, pirmą kartą istorijoje daugiau nei pusė visų pasaulio gyventojų bus miestiečiai.

Niujorkas nėra vienintelis sparčiai besiplečiantis metropolis - panašūs procesai vyksta Londone, jo gyventojų skaičius kasmet padidėja 90 tūkstančių: 40 tūkst. dėl natūralios plėtros, 50 tūkst. atvyksta iš užsienio (daugiausia Kinijos, Afrikos ir Lenkijos).

Pasaulyje yra ir dar greičiau besiplečiančių miestų. Pavyzdžiui, Madride dabar gyvena 6 mln. žmonių, nes į Ispanijos sostinę plūsta imigrantai iš Pietų Amerikos. Arba Stambulas, kurio gyventojų skaičius nuo šeštojo dešimtmečio padidėjo 10 kartų ir jau pasiekė 16 milijonų, t. y. sudaro penktadalį visos Turkijos gyventojų.

Plečiantis vieniems miestams, nyksta kiti. Gausėjant gyventojų Londone, tuštėja Lenkijos ir Ukrainos, Vengrijos, Čekijos ir Lietuvos kaimai bei miestai. JAV globalizacijos padarinys - Detroito nuosmukis, nes neapsimoka išlaikyti fabrikų turtinguose Vakaruose. Niujorkas išsilaikė, nes sugeba konkuruoti mokslu, pirmiausia, finansais pagrįstoje ekonomikoje.

Vartotojus traukia miestai

Miestų gyventojų daugėja greičiausiai ir todėl, kad vartotojai traukia į miestus. Žmonės nori gyventi tirštai gyvenamose vietovėse, nes jose daugiau galimybių tenkinti savo poreikius: galima nueiti į operą, sporto varžybas, muziejus, įvairiausius restoranus. Nors "imigrantų vartotojų", ieškančių miestuose geresnės kokybės gyvenimo, lyginant su šimtais tūkstančių ekonominių imigrantų, nėra daug. Bet "imigrantai vartotojai" miestams svarbesni, nes jie - turtingi, išsilavinę, kūrybingi - tokie, kokių ir reikia Niujorko merui, ketinančiam įgyvendinti savąją miesto plėtros viziją, kurioje numatoma iki 2030 metų paruošti miestą priimti dar vieną milijoną gyventojų ir neleisti plėstis Manhatanui.

M.Bloombergas rūpinasi ir aplinkos apsauga: bus imami mokesčiai už įvažiavimą automobiliu į didžiausio judėjimo rajonus. Be to, iki 2012 metų visi taksi automobiliai privalės turėti hibridinius variklius, kad sumažėtų oro tarša. Meras ketina pasodinti milijoną medžių ir užtikrinti, kad kiekvienam niujorkiečiui iki artimiausio parko reikėtų eiti ne ilgiau nei dešimt minučių.

Nors Niujorkui dar toli iki "žalio" miesto, M.Bloombergas gali pasigirti, kad nežiūrint purvo ir didelio triukšmo niujorkiečiai yra sveikiausi žmonės Amerikoje.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"