TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didžiojoje Britanijoje miršta daugiau vaikų

2014 05 26 6:00
Britų mažamečių mirtingumas yra vienas didžiausių Vakarų Europoje. telegraph.co.uk nuotraukos

Didžioji Britanija garsėja puikiai išpuoselėta sveikatos apsaugos sistema. Nepaisant to, vaikų mirtingumas šioje šalyje yra vienas didžiausių Vakarų Europoje. Medikai ir politikai kaltina vieni kitus ir ieško būdų kaip sumažinti visuomenei skaudžią problemą.

Naujausiais duomenimis, jaunesnių nei 5-erių metų vaikų mirtingumo rodiklis Didžiojoje Britanijoje yra 4,9 (tūkstančiui vaikų tenka 4,9 mirties atvejai). Nors kasmet šie rodikliai daugelyje išsivysčiusių šalių mažėja, britai didelės pažangos nerodo.

Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos agentūra yra viena geriausiai finansuojamų sveikatos apsauga besirūpinančių įstaigų pasaulyje. Agentūros vadovai pripažįsta, kad mirtingumo lygis šalyje, turint omenyje jų pajėgumus, turėtų būti žymiai mažesnis. Tačiau įstaigos atstovai negaili kritikos kitoms valstybės institucijoms. Nacionalinės sveikatos agentūros atstovų nuomone, dėl didelio vaikų mirtingumo reikėtų kaltinti ne sveikatos apsaugos sistemą, bet visuomenėje įsikerojusias problemas ir jų tinkamai nesprendžiančius politikus.

Skurdžiai gyvenantys britai lengvai susigundo prekybos centrų nuolaidomis nesveikam maistui, o juo maitinami vaikai serga daug labiau nei kokybiškus maisto produktus valgantys bendramečiai.

Daugybė mažylių mirčių yra susijusios su rūkymu bei alkoholio vartojimu nėštumo metu. Dažniausiai taip elgiasi nepasiturinčios, neišsilavinusios moterys. Nacionalinės sveikatos agentūros atstovai tikina, kad skurdas yra pagrindinė netiesioginė vaikų mirtingumą lemianti problema.

Nematomas skurdas ir prasta mityba

Apie skurdą Didžiojoje Britanijoje daug kalbama nėra. Pasiturintys šalies gyventojai, gerai išsivysčiusi šalies ekonomika byloja apie aukštą vidutinį šalies gyventojų pragyvenimo lygį. Tačiau tyrimai rodo, kad atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų kasmet didėja. Pasiturintieji uždirba vis daugiau, tačiau vargingi šalies gyventojai, atrodo, sukasi uždarame rate. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Didžiojoje Britanijoje žemiau skurdo ribos gyvena apie 1 mln. žmonių. Šie asmenys neturi darbo, negauna jokių pašalpų, badauja. Šalyje kasmet daugėja skurdžiai gyvenančių vaikų.

Su skurdu glaudžiai susijusi problema – prasta mityba. Nesveiki maisto produktai kainuoja daug mažiau, jų pasirinkimas paprastose parduotuvėse yra daug didesnis nei sveikų. Skurdžiai gyvenančių ir prastą maistą vartojančių šeimų vaikai daugiau serga, turi daugiau alergijų nei subalansuotą maisto racioną gaunančios atžalos.

Nacionalinės sveikatos agentūros vadovai ragina politikus pirmiausia spręsti šias, skurdo bei prastos mitybos, problemas.

Politikai žada reaguoti

Britų vyriausybė pripažįsta, kad vaikų mirtingumo problemai būtina skirti daugiau dėmesio. Sveikatos apsaugos ministras Danas Poulteris neseniai sakė, kad vyriausybė padidino finansavimą, skirtą sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimui. Rengiami papildomi mokymai bendrosios praktikos gydytojams. Jų metu medikai mokomi geriau atpažinti pirmuosius įvairių vaikų ligų simptomus.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pripažino, kad norint išrauti problemą su visomis šaknimis, būtina skirti daugiau dėmesio kitoms, su dideliu vaikų mirtingumu susijusioms problemoms, kurias vyriausybė sprendžia nepakankamai aktyviai.

BBC, „Deutsche Welle”, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"