TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Colinas Robertsas: "ES šalys mokosi viena iš kitos"

2006 10 13 0:00
Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Colino Robertso nuomone, ES valdymo taisyklės turėtų būti supaprastintos.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos diplomatinių santykių atnaujinimo penkioliktosios metinės bus švenčiamos Vilniuje. Tokios datos dažniausiai būna svarbios tik politikams ir diplomatams. Tačiau šįkart viskas kitaip, visuomenės dėmesį į ją atkreips Jos Didenybės karalienės Elžbietos II vizitas, prasidėsiantis kitos savaitės pradžioje.

Karalienės oficialūs vizitai yra nepaprastai svarbūs įvykiai Britanijai, ir šalys, kuriose ji lankosi, kruopščiai atsirenkamos. Svarbus šis vizitas ir Lietuvai, nes juo tarsi pripažįstami Lietuvos laimėjimai ir pabrėžiama, kad Lietuva tapo svarbia Jungtinės Karalystės (JK) partnere. Apie Didžiosios Britanijos politikos vingius ir santykius su Lietuva "Lietuvos žinioms" papasakojo Didžiosios Britanijos ambasadorius Colinas Robertsas.

Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas jau pasakė atsisveikinimo kalbą. Kaip ir Margaret Thatcher, jis vadovavo ilgai ir jo vadovavimą galima pavadinti epocha. Kuo, Jūsų nuomone, ji ypatinga?

Nors ministras pirmininkas ir pasakė atsisveikinimo kalbą per Leiboristų partijos konferenciją, kalbėti apie jį būtuoju laiku dar anksti. Jis tebėra ministras pirmininkas! Svarbiausias Tony Blairo vadovavimo nuopelnas - Leiboristų partijos įsitvirtinimas pagrindinėse Britanijos politikos pozicijose. Kad to pasiektų, jam teko rasti būdų, kaip palaikyti ir plėtoti į rinkos ekonomiką orientuotas ponios Thatcher reformas, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriuose. Iš esmės jis peržiūrėjo ir reformavo Britanijos Konstituciją, decentralizavo valdžią Škotijoje ir Velse bei modernizavo Lordų Rūmus. Tarptautiniuose santykiuose Blairas gynė bendro atsako į globalius iššūkius politiką: pabrėžė kovos su terorizmu, globalių klimato pokyčių, Afrikos skurdo problemos sprendimo svarbą. Vadovaujant Tony Blairui JK daugiau nei padvigubino trečiojo pasaulio šalims skiriamą pinigų sumą - dabar ši siekia maždaug 6 mlrd. eurų per metus.

Maždaug prieš metus Europos Sąjunga buvo tik ką išgyvenusi vadinamąją Konstitucijos krizę. Ar per šį laikotarpį ES priartėjo prie jos sprendimo ir ar europiečiai ėmė geriau suvokti savo bendro projekto kontūrus?

Aš manau, kad krizės mastas dabar mažesnis, negu 2005 m. viduryje. Svarbus žingsnis ją sprendžiant žengtas per ES lyderių susitikimą, pirmininkaujant Britanijai. Galima priminti, kad ES aukščiausio lygio susitikimo metu Hamptono rūmuose nutarta apsistoti ties ribotu europiečiams tikrai svarbių problemų skaičiumi: energetine politika - poreikiu baigti kurti bendrą rinką, migracijos valdymu, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.

Ką Jūs manote apie ES galimybes toliau plėstis, kai prie bendrijos prisijungė Bulgarija ir Rumunija? Ką daryti su Konstitucine sutartimi?

JK nori toliau intensyviai dirbti pagal Hamptono darbotvarkę, 2008 metų pradžioje peržiūrėti ES biudžetą ir laikyti atviras duris tolesnei ES plėtrai. Mes pritariame, kad būtų supaprastintos ES valdymo taisyklės siekiant efektyviau tvarkytis esant 27 ir daugiau narių. Tačiau mes nemanome, jog Konstitucinės sutarties atgaivinimas yra būtina tam sąlyga. Dėl to ES ir toliau daug diskutuojama, o svarbūs sprendimai turėtų būti priimami 2008-2009 metais.

Vidurio Europos šalys įtariai žiūri į kai kurių Vakarų partnerių suartėjimą su Rusija ir palaiko JAV. Ar galima tikėtis, kad naujųjų ES narių ir bendrijos senbuvių pozicijos suartės?

Kaip ne kartą anksčiau esu sakęs, 2004 metų gegužę, kai į ES įsiliejo Rytų ir Vidurio Europos šalys, prasidėjo dvipusis mokymosi procesas. Jis tebevyksta. Naujosios narės vis dar mėgina perprasti politines realijas, procesus ir interesus senosiose šalyse narėse. Šios tebemėgina suvokti politines realijas, procesus, vykstančius naujosiose šalyse narėse, jų interesus. Šis procesas vyksta nuolat. Esu tikras, kad laikui bėgant šis procesas suponuos aiškesnį bendrą supratimą apie Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir kitų šalių poziciją santykiuose su Europa.

Prieš pusantrų metų sakėte, kad Lietuva stebina permainų sparta. Ar galite tą patį pasakyti šiandien? Mūsų šalies politinį gyvenimą krečia nemažai skandalų. Ar jūs tai vertinate kaip brandžios demokratijos požymį, ar kaip pavojų jos pamatams?

Permainų dinamika ir toliau man atrodo įspūdinga. Tik pagalvokite, kiek daug įvykių šalies politiniame ir ekonominiame gyvenime būta per pastaruosius 18 mėnesių.

Kalbant apie demokratijos brandą reikia pabrėžti, jog tai sunkus klausimas kiekvienai valstybei. Man regis, politinis Lietuvos gyvenimas liudija, kad demokratija Lietuvoje gyva ir sveika. Beje, sveikinu Vyriausybę dėl naujų veiksmų, kurių ji ėmėsi kovodama su korupcija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"