TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Didžiųjų valstybių atsakas - sankcijų Iranui įvedimas?

2006 09 01 0:00
Irano prezidentas Machmoudas Ahmadinejadas per sunkiojo vandens gamyklos atidarymo ceremoniją.
AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiosios pasaulio valstybės ketina svarstyti rezoliuciją dėl sankcijų Iranui per susitikimą, kuris vyks kitą savaitę Europoje

Ultimatumo, kurį Jungtinės Tautos pateikė Iranui, terminas baigėsi vakar, rugpjūčio 31 dieną. Tačiau dar jam nesibaigus Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pažadėjo, kad Teheranas bauginamas nenusileis nė per nago juodymą. "Vakarai turėtų žinoti, kad iraniečių tauta nepasiduos spaudimui ir nesutiks su jokiu jos teisių pažeidimu", - sakydamas kalbą Vakarų Azerbaidžano provincijos sostinėje Urmijoje pabrėžė Ahmadinejadas.

JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Seanas McCormackas taip pat neturėjo iliuzijų. Jis tvirtino, kad Iranas tikriausiai nesutiks su JT reikalavimais, todėl JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Nicholas Burnsas ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos, Kinijos ir Vokietijos atstovai kitos savaitės pradžioje rengia susitikimą, kuriame buvo svarstoma rezoliucija dėl galimų sankcijų Iranui.

Dėl rezoliucijos neskubės

McCormacko nuomone, rezoliucija tarsi signalizuos Iranui, kad "tarptautinė bendruomenė sako tai, ką ir nori pasakyti", pradėdama įvesti Iranui vis griežtesnes sankcijas, kaip didžiosios valstybės žadėjo birželio mėnesį. "Tai tikriausiai bus pirmasis šios didžiųjų valstybių grupės susitikimas dėl konkrečių rezoliucijos formuluočių", - svarstė jis.

Pasak Valstybės sekretorės pavaduotojo Burnso, sankcijų galima tikėtis jau rugsėjį. "Jungtinės Tautos yra pasirengusios greitai įvesti sankcijas. Manome, kad dėl sankcijų režimo Saugumo Taryba susitars rugsėjį", - teigė jis. Tačiau kiti aukšto rango JAV pareigūnai pripažino, kad prireiks laiko ir pastangų susitarti dėl siūlomos rezoliucijos. Europos diplomatai Jungtinėse Tautose Niujorke tikisi, kad Saugumo Taryba darbą dėl rezoliucijos sankcijų klausimu projekto pradės maždaug rugsėjo viduryje. Vašingtonas derybų dėl sankcijų siekė prieš dvi savaites, bet Europos diplomatai sakė norintys dirbti lėčiau, kad Tarybos narės galėtų pasivyti po atostogų rugpjūtį.

Turi šansą

Net ir prasidėjus diskusijoms dėl rezoliucijos, McCormacko teigimu, Iranas galėtų nuspręsti nutraukti sodrinimo darbus ir sudaryti sąlygas didesnio masto deryboms dėl Vakarų pasiūlymų paketo. Į šiuos siūlymus Iranas jau atsakė neigiamai rugpjūčio 22 dieną. Tikslaus atsakymo turinio nėra žinoma, bet jame nėra sutikimo sustabdyti urano sodrinimą, o tik pareikštas pasiryžimas vesti dėl to derybas. Irano branduolinė byla iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros buvo perduota Jungtinėms Tautoms svarstyti liepos 12 dieną, kai Iranas atsisakė pateikti aiškų atsakymą į Europos šalių siūlymus, kaip būtų galima sureguliuoti branduolinę krizę.

Vakarų valstybės mano, kad Irano branduolinė programa gali sudaryti sąlygas branduoliniams ginklams gaminti. Prieš rugpjūčio 31-osios terminą Teheranas žadėjo niekada neatsisakyti šio projekto. Todėl, McCormacko nuomone, sankcijos Iranui yra pelnytos.

Embargą skelbs ne iškart

Kokios sankcijos Iranui gali būti įvestos pirmiausia, Valstybės departamento atstovas nurodyti atsisakė, bet teigė, kad žingsniai bus laipsniški ir priklausys nuo iraniečių reakcijos. Birželio mėnesį pateikdamos Iranui pasiūlymų paketą, kuriuo siekiama

įtikinti iraniečius atsisakyti branduolinės programos, didžiosios valstybės nurodė, kokios sankcijos gali grėsti Teheranui, jei jis tos programos neatsisakys.

Tarp paminėtų sankcijų yra nemažai iš esmės simbolinių, pavyzdžiui, draudimas išduoti vizas Irano pareigūnams, jų lėšų užsienyje įšaldymas ir draudimas eksportuoti į Iraną su branduolinėmis technologijomis susijusias prekes. Didelio masto ekonominiai embargai ir diplomatinė izoliacija gali būti taikomi vėliau.

Vieningos pozicijos nėra

Sankcijų įvedimo klausimą gali apsunkinti nesutarimai tarp didžiųjų valstybių. Nors Jungtinės Valstijos tvirtina, kad Saugumo Tarybos narės pritaria tokiai įvykių eigai, Rusija ir Kinija sankcijų įvedimą Iranui ir toliau vertina be entuziazmo.

Remti rezoliuciją dėl sankcijų yra nusiteikusios Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija, ši užima itin griežtą poziciją dėl Teherano. Prancūzijos premjeras trečiadienį paragino tarptautinę bendriją laikytis "vieningai ir tvirtai" dėl Irano atominės programos. Kalbėdamas Prancūzijos ambasadorių pasitarime, vykusiame Paryžiuje, Dominique'as de Villepinas Teherano požiūrį į šią problemą pavadino nepatenkinamu.

Rusijos ir Kinijos pozicija paaiškinama tuo, kad jos turi ekonominių sumetimų. Rusija yra sudariusi ne vieno milijardo vertės atominių reaktorių statybos sutartis, ne mažesnes sumas Maskva tikisi gauti iš ginklų tiekimo. Kadangi Vakarų pasaulis daug kur boikotuoja Iraną, Rusija jam yra vienintelė rimta ginkluotės eksportuotoja.

Pekinas turi dar svaresnių priežasčių: Kinija pretenduoja eksploatuoti naftos telkinius. Kaip metų pradžioje rašė "The Wall Street Journal", Pekinas iš visų jėgų stengiasi baigti derinti milijardinius sandorius eksploatuoti Irano naftos telkinį mainais už 25 metams numatytą suskystintų dujų pardavimo sutartį. Kinijos naftos kompanijos jau investavo į Iraną, siekdama aprūpinti kuru savo sparčiai kylančios ekonomikos šalį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"