TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Diena, kai tapau feministu

2010 03 23 0:00
H.Clinton ir M.Obama - moterys, turinčios savo nuomonę ir pasirengusios už ją pakovoti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Net išsivysčiusių demokratijų šalyse opi lyčių lygybės, moterų diskriminavimo problema. Ją įžvelgia ir buvęs JAV darbo ministras, šiuo metu profesoriaujantis Berklio universitete Robertas Reichas. Paskutiniame žurnalo "Ms." numeryje jis išspausdino šį straipsnį.

"Pralaimėjau keturių balsų persvara. Greitai grįšiu namo", - pasakė ji paprastai. Tikriausiai atrodžiau sukrėstas, kai padėjau telefoną, nes mane stebėjęs mūsų per anksti bręstantis šešiametis apibendrino situaciją pareikšdamas: "Jie atleido mamytę, ar ne?"

Seksizmas man visada buvo kažkokia abstrakcija. Žinojau, kad jis egzistuoja, bet maniau, tik neišsivysčiusiose bei ribotose kultūrose, numaniau, kad jis gali pasireikšti korporacijose, kur įsišaknijusi biurokratija, kur viešpatauja "senų bičiulių" tinklas, etinėse grupėse, kur stiprios vyrų dominavimo tradicijos, arba darbo klasėje, kur vis dar garbinamas "Rembo" kultas. Bet tokio bjauraus šališkumo tikrai neturėtų būti nepaprastai liberalioje, intelektualioje, pasaulietiškoje bei tvirtos moralės universiteto bendruomenėje, kurioje mes saugiai gyvename.

Vis dėlto visa virtinė baltųjų vyrų balsavo prieš mano žmoną, kai buvo renkamas atstovas į etatinę tarnybą, nors dauguma kitų kandidatų nebuvo tiek paskelbę straipsnių, kiek ji, nebuvo sulaukę tiek pagyrų iš visos šalies ekspertų, kurie vertino jos darbus. Dar daugiau - nė vienas tų darbų net nebuvo pasiūlytas išsamiai išanalizuoti. Smulkmena po smulkmenos ir mane apėmė pyktis bei kartėlis dėl tokio tarybos sprendimo.

Kodėl? Iš pradžių pasijutau sumišęs. Pažinojau daugumą prieš žmoną balsavusių vyrų. Kelis laikiau siaurapročiais, vieną ar du - galėjau įtarti jaučiant neapykantą moterims. Tačiau daugelis jų buvo mąstantys, protingi žmonės, daug keliavę, daug skaitę, jaučiantys atsakomybę ir keliantys pasitikėjimą, todėl buvau įsitikinęs, kad vertindami žmonos darbą bus nešališki ir pasielgs teisingai. Juk jie turėjo baisėtis bet kokia diskriminacija dėl lyties.

Pamažu supratau, kad jie ir buvo nešališki, tik tą nešališkumą suvokė per savo prizmę. Jų taikomas standartas reikalavo, kad žmogus, už kurį jie balsavo, būtų įgijęs tokį patį išsilavinimą ir turėtų tokią pačią intelektualinę patirtį kaip ir jie. Jų supratimu, kandidatas turėjo turėti tokį patį supratimą apie akademinę discipliną ir tokį patį požiūrį į pagrindines problemas kaip ir jie. Trumpai tariant, jų standartas buvo paremtas prielaida, kad žmogus, kurio likimą jie lėmė, turi būti toks pat kaip ir jie.

Metams bėgant žmona man padėjo suvokti, kad tokioms prielaidoms būdinga diskriminacija pagal lytį. Žmonos bei kitų mokslininkių moterų patirtį nulėmė nepaneigiama lyties realybė. Vertybės ir perspektyvos, kurias moterys taiko pasauliui - ypač idėjų pasauliui, - yra kitokios nei vyrų, nes pasaulį jos suvokia kitaip. Jau pats moteriškos prigimties unikalumas turėtų suteikti priimamiems sprendimams originalumo, tačiau vyrai spręsdami tebesivadovauja vyriškais standartais, nes yra įsitikinę, kad jie yra objektyvūs ir nešališki.

Ne todėl, kad jie nesugeba įvertinti moters išsimokslinimo tik dėl to, kad yra vyrai, galų gale, savo nuomonę išsakę ekspertai, kurie nepaprastai gyrė žmonos darbą, taip pat buvo vyrai. Be to, dauguma fakulteto vyrų balsavo, kad žmonai būtų suteikta darbo vieta, ji tik negavo būtinų dviejų trečdalių balsų. Tikėtina, kad ją palaikiusieji sugebėjo vertinti intelektualinį gyvenimą iš kitokios perspektyvos nei jų pačių. Jie galėjo ir norėjo išplėsti savo mąstymo standartą - ne jį sugriauti ar sumažinti, bet praplėsti, įtraukdami moterišką supratimą. Spėju, kad tie, kurie nebandė ir nenorėjo pabandyti.

Bet kodėl nenorėjo? Vėl trumpam suglumau. Išskyrus kelis "kietus riešutėlius", tai buvo malonūs, tolerantiški vyrai. Galbūt jie nejautė, kad ji kviečia juos pabandyti. Iš pradžių artimiausi žmonos draugai fakultete buvo grupelė jaunų dėstytojų, kuriems malonu mesti iššūkį dominuojančioms "šventoms karvėms". Ankstesni žmonos straipsniai atvirai skelbė feminizmo nuostatas. Ji neapsimetė gera vyresnių ir tradiciškai mąstančių vyrų dukrele, nekrizeno iš jų juokelių ir neaukštino jų ego. Ji nebandė apsimesti viena iš jų garsiai ir "kietai" kalbėdama. Negalėjimas jos priskirti jokiai kategorijai tuos vyrus neramino ir jie jautėsi nepatogiai. Todėl, kai atėjo laikas pabandyti pažvelgti į pasaulį iš moters perspektyvos, jie nusprendė to nedaryti.

Žmona ir po balsavimo išliko tokia pat stipri, neabejojanti savo kvalifikacija. Jos motyvai suvienijo daug kolegių moterų, taip pat ir vyrų. Jai paremti buvo rengiamos studentų demonstracijos. Ji net galvojo pateikti ieškinį. Paskui jai buvo pasiūlytas darbas kitame fakultete ir dabar ji yra juo patenkinta.

Tačiau mane sukrėtė, kaip su ja buvo pasielgta. Buvau įniršęs ir sumišęs. Tik vėliau suvokiau seksizmo klastingumą net aukščiausio lygio institucijose. Dėl to tapau atsargus, nors nesugebėjau suprasti savo kolegių bei studenčių ir to, ką jos jaučia.

Užtat ėmiau pastebėti smulkius dalykus. Kartą paskambino didelės kompanijos atstovas ir teiravosi apie studentę, kurią jie norėjo priimti į darbą. "Ar ji planuoja kurti šeimą? Ar ji, hm... rimtai nusiteikusi daryti karjerą?" - klausinėjo gana nekaltai. Tai buvo ne pirmas kartas, kai girdėjau tokius klausimus, tačiau pirmas kartas, kai suvokiau, kodėl tokie klausimai užduodami.

Mano kolega, vyras nenori rinktis asistente dėstytojos moters. "Ji nepakankamai užsispyrusi auditorijoje. Pernelyg nori įsiteikti, neryžtinga", - sakė jis. Kitas kolega vyras tą pačią moterį apibūdino taip: "Ji tokia zirzė. Man ji atrodo įžūli." Žinoma, įmanoma vienu metu būti įžūliai ir droviai, tačiau ar tokia šiai moteriai duota charakteristika neatspindi mano kolegų vyrų nusistatymo visos moterų giminės - jų motinų, merginų, žmonų - atžvilgiu.

Pamenu, kaip mažos įmonės, kurią konsultuoju, valdybos susirinkime viena moteris bando suabejoti siūlomu sprendimu. Iš pradžių keli plepūs vyrai nedavė jai progos išsakyti savo nuomonę. O kai pagaliau ji galėjo kalbėti, nuolat ją pertraukinėjo. Ji tai ištvėrė ir galiausiai pareiškė prieštaraujanti siūlomam sprendimui. Tačiau į tai taip ir liko nesureaguota, tarsi to net nebuvo. Manau, tai ne pirmas kartas, kai šios moters nuomonė buvo ignoruojama, tačiau pirmas kartas, kai aš tai pastebėjau.

Per savo paskaitą klausytojams iškėliau sudėtingą vadybos problemą. "Įmonę užvaldė nesutarimai. Ko turėtų imtis vadybininkas, kad padėtis pagerėtų?" - paklausiau. Studentų vyrų atsakymuose skambėjo žodžiai "strategija", "konfliktas", "palūkanos", "ieškiniai", "kompromisai", "teisės". Tuo tarpu studentės moterys kalbėjo apie "konfliktų sprendimą", "santykius", "bendradarbiavimą" ir "ištikimybę". Ar skirtingų lyčių studentų žodynai visada buvo tokie skirtingi, ar tik dabar tai pastebėjau?

Prisiminiau, kaip kompanijos, kurią konsultuoju, viceprezidentas tikino, kad jis negali įgyvendinti mano rekomendacijos, nors jai ir pritaria. "Aš neturiu jokios įtakos - tai ne mano sfera", - sakė jis. Vėliau, tą pačią dieną, viceprezidento asistentė pasakė, jog rekomendaciją galima lengvai įgyvendinti. "Formaliai tai neįeina į mūsų pareigas, tiesiog pateiksime kelis pasiūlymus ir problema bus išspręsta", - pasakė ji. Kilo klausimas - ar viceprezidentas vyras pernelyg paisė valdžios formalumų, ar jo asistentė labai nerūpestinga, ar jie abu - pavyzdys to, kaip skirtingai vyrai ir moterys suvokia lyderystę?

Jeigu buvimas feministu reiškia pastebėti tokius dalykus, tai aš juo tapau dieną, kai mano žmona negavo pareigų, kurių siekė. Tačiau ką aš kaip vyras feministas turėčiau daryti, kad neapsiribočiau vien pastabumu? Mažų mažiausiai - priminti korporacijų atstovams, kad jie neturėtų klausti būsimų darbuotojų moterų, ar jos ketina kurti šeimą. Taip pat turėčiau subtiliai perspėti kolegas vyrus apie šališkumo dėl lyties tikimybę vertinant jų koleges moteris, pasistengti, kad susirinkimuose, kuriuose dominuoja vyrai, moterys būtų išklausomos, paremti studentes per paskaitas, kad auditorija suprastų, kaip skirtingai vyrai ir moterys suvokia lyderystę. Kitaip tariant, tobulėdamas pats, turiu pasirūpinti ir kitais vyrais.

Tai nėra lengva. Vis dėlto praėjus dienai po balsavimo, nulėmusio mano žmonos likimą, paskambinau vienam jos oponentui, senam arogantiškam ir protingam pikčiurnai. Be jokios ironijos išvadinau jį kalės vaiku.

Išvertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"