TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Diktatorių brolybė baigėsi

2010 07 26 0:00
Dar neseniai bičiuliavęsis su D.Medvedevu (dešinėje) ir piršęs Rusijai sąjunginę valstybę, A.Lukašenka supykdė abu Maskvos valdovus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jau keletą mėnesių tęsiasi energetinė propagandinė kova tarp Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos ir neformaliojo Rusijos lyderio Vladimiro Putino. Panašiais metodais savas šalis valdantys autokratai niekaip nebegali sutarti: Kremliaus kantrybė išseko ir Maskva aiškiai parodė, kad A.Lukašenkos vietoje ji nori matyti kitą - Rusijai besąlygiškai lojalų - Baltarusijos vadovą. Abu labu tokie

Daugelis opozicionierių Maskvoje ir Minske tvirtina, kad V.Putinas ir A.Lukašenka yra panašūs. Abu pamynė žodžio laisvę, abu pajungė savo valiai svarbiausias ekonomikos šakas, abu su opozicija kalbasi milicininko lazdos kalba, o jei reikia - gali savo priešininkus ir "pradanginti". Panašumų iš tiesų daug. Tad kodėl metų metais Kremliui parankus buvęs A.Lukašenka šiemet tapo visiškai nebepageidautinas?

Todėl, kad metų metais siurbęs iš Maskvos pinigus A.Lukašenka taip ir neprisiekė ištikimybės Kremliui. Ir gimtosios Baltarusijos imperijai taip pat neperleido. Štai Kremliui ir pabodo "broliškos" tautos karaliukas. Maskvoje puikiai supranta, kad šiandien vienas vienintelis A.Lukašenka (kad ir kaip būtų paradoksalu) trukdo jos įsigalėjimui Baltarusijoje. Net skaidrūs ir demokratiniai rinkimai Kremliui šį kartą būtų parankūs - Maskva juos tiesiog nupirktų.

Savo laiku JAV pinigais šėrė modžahedus, iš kurių išaugo Talibanas ir "Al Qaeda". Taip ir Rusija šėrė A.Lukašenkos diktatūrą. Abiem atvejais galutinis rezultatas sponsorių netenkina. Karu Maskva aišku negrasina, bet aiškiai demonstruoja, kad A.Lukašenkos režimo daugiau netoleruos.

Smogti per kišenę

Šitiek metų rėmusi A.Lukašenkos režimą, Maskva taip pat puikiai žino ir pažeidžiamiausias jo vietas. Lengvatinės energetinių resursų kainos, kartkartėmis suteikiami "už ačiū" kreditai bei kitokia pagalba broliukui - diktatoriui buvo Aleksandro Grigorjevičiaus karaliavimo pagrindas. Rusijos sąskaita, vis pavaidindamas dramą "tuoj pabėgsiu į Vakarus" ir komediją "mes broliškos tautos", jis ne tik palaikė neva klestinčią Baltarusijos ekonomiką, bet ir pildė savo paties piniginę.

V.Putinas šiemet jam pasakė: "Gana." Dar kartą baltarusiams nepaklusus Maskvos valiai, kai A.Lukašenka nepasirašė muitų sąjungos dokumentų, Rusija pabrangino naftą. Supyko tada "tėvukas" ir pagrasino naftą pirksiąs iš tikresniojo savo "brolio" - Hugo Chavezo. O Kremlius jam ir dujų tiekimą tada apribojo. Nepasidavė Baltarusijos caras ir į kontrpuolimą pakilo - nutraukė rusiškų dujų tranzitą. Neva parodė sunerimusiems europiečiams, kad baisiai svarbus yra ir jį ginti, o ne peikti reikia. Ugningas kalbas viešai sakė, žadėjo atsisakyti Rusijos pagalbos ir prašyti pinigų ten, "kur mūsų nežino". Net priminė Rusijai, kad jos karines bazes gali išmesti.

Taktinė klaida

Energetiniai konfliktai ne naujiena nei Maskvai, nei Minskui. Ir šį kartą pasirodė, kad taip lengvai "tėvuko" nepaimsi. Per ilgus karaliavimo metus jis ir pinigų tokiems atvejams sukaupė, ir patirties įgijo. Šį kartą taip pat puolė savo įprastomis priemonėmis: ėmė prielankumą Vakarų kapitalistams rodyti, puolė verkti, kad "broliška" tauta ir "Rusija motinėlė" jo šalį nepelnytai skriaudžia. Net kazachams naftą pigiau parduoda.

Šioje propagandinėje kovoje A.Lukašenka pamėgino net skaldyti Rusiją valdančią "chebrą": tvirtino, kad su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu puikiai sutaria, o štai premjeras V.Putinas - tikras velnio išpera, viską antraip apsukantis.

Čia atsiskleidė dar viena pažeidžiama A.Lukašenkos vieta. Per ilgai jis buvo vienintelis ir nepamainomas Baltarusijos "tėvukas". Skirtingai nuo jo Tėvonijos, Rusijoje yra ne vienas caras, o gana patvari sistema, sukurta ne tiek A.Lukšenkos patvaldystės pavyzdžiu, kiek sovietinės kompartijos. Taigi ne taip ir svarbu, kas ten prezidentas, o kas premjeras - jie abu ta pačia dūdele groja. Ir abu ant "tėvuko" supyko.

Informacijos karai

Tiesa, tenka pripažinti, kad čia ir "Medveputinas" klaidą padarė. Ėmėsi galynėtis su pačiu propagandos ir oratorystės Dzeusu. Rusijos televizijos kanalas "NTV", V.Putino paliepimu, parodė dviejų dalių filmą "Krikšto tėvukas" (pavadinimo vertimo variantai gali skirtis). Apipylė A.Lukašenką visokiu "brudu" nuo galvos iki kojų. Koks jis piktas diktatorius, kaip opozicionierius ir žurnalistus žudė ir visokią kitokią tiesą apie Minsko carą. Tokią "bombą" į eterį paleido! Na, tokią, apie kurią seniausiai žino visi, kas bent jau prabėgomis domėjosi A.Lukašenkos valdymu Baltarusijoje.

Turėtų Kremliaus propagandininkai pasigėdyti. Norėjo A.Lukašenką "plikomis rankomis" pribaigti. Kur jau ne! Šis apsimetė, kad persigando, net pasirašė dokumentus dėl muitų sąjungos. O tada pats atgal nuodais spjovė. Ir dar kaip įžūliai! Baltarusijos televizija parodė interviu su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu, kuris net 12 minučių koneveikė Rusijos užsienio politiką, girdint visiems prie televizoriaus buvusiems baltarusiams. O ministrų tarybos laikraštis "Respublika" publikavo ištraukas iš Rusijos opozicionieriaus Boriso Nemcovo veikalo apie V.Putiną (toks pat sensacingas, kaip ir rusiškas filmas apie A.Lukašenką). Toks jau tas Aleksandras Grigorjevičius: tu jam žodį, jis tau atgal - penkiolika.

Niekam nereikalingas

Leiskite šioje vietoje surimtėti. Pastarųjų mėnesių konfliktas vis dėlto parodė, kad Kremlius nebesiruošia toleruoti A.Lukašenkos. Ir rinkimai Baltarusijoje jau ne už kalnų. "Tėvukui" aiškiai rodoma, kad jeigu per šiuos rinkimus jo nepašalins, kitų jis gali ir nesulaukti. Jei A.Lukašenka ir toliau pykdys Kremlių, šis gali ir po ateinančių rinkimų imtis labai paprasto, bet veiksmingo būdo: suderinęs poziciją su Europos Sąjunga ir JAV apskritai nepripažinti rinkimų rezultatų.

Paradoksalu ir net tragikomiška, bet A.Lukašenka šiandien tikrai yra Baltarusijos nepriklausomybės gynėjas. Galima sakyti, net paskutinė kliūtis, neleidžianti Rusijai įsigalėti Minske. Įkėlusi į valdžią sau palankius žmones Ukrainoje, Maskva rimtai ėmėsi Baltarusijos. O A.Lukašenkos sumanytą Rusijos ir Baltarusijos sąjungą dabar jau Kremlius perša Minskui, o ne priešingai. Tik "brolybė" Minskui jau siūloma labai aiškia rusiška formuluote, kurios reikšmės nereikia detaliai aiškinti nė vienam laimingajam, gimusiam "broliškų tautų" sovietijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"