TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Diplomatinis karas aštrėja

2012 03 05 6:15

Europos Sąjunga (ES) sugriežtino politiką Baltarusijos atžvilgiu. Baltarusijos valdžia priėmė iššūkį ir ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Šiuo metu diplomatinis konfliktas gilėja.

Vasario 27 dieną ES užsienio reikalų ministrai išplėtė sąrašą Baltarusijos piliečių, kuriems draudžiama įvažiuoti į bendrijos šalis. Sąrašo papildymas nedidelis: tik 21 teisėjas bei vidaus reikalų ministerijos pareigūnas. Minsko reakcija radikali: valdžia "rekomendavo" ES atstovui Minske bei Lenkijos pasiuntiniui išvykti "konsultacijoms" bei išsikvietė namo Baltarusijos pasiuntinius iš Varšuvos bei ES. Savo ruožtu ES šalys atšaukė iš Baltarusijos konsultacijoms savo pasiuntinius. Lietuva padarė tą patį, o ministras Audronius Ažubalis pranešė Baltarusijos pusei, kad Lietuva visiškai solidari su Europos kolegomis.

Iš tikrųjų sankcijų išplėtimas atitinka ir ES, ir Baltarusijos diktatoriaus interesus.

Europa parodė, kad nesitaikstys su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, kad šioje srityje pasižymėję Baltarusijos represinių struktūrų darbuotojai yra stebimi ir atsimenami. Tuo pačiu tai ir padrąsinantis ženklas opozicionieriams.

Naudingos šios sankcijos ir Aleksandrui Lukašenkai. Jam daug ramiau žinoti, kad jo režimo atramos atostogaus Venesueloje, Kuboje, Kinijoje, Irane, kitose broliškose šalyse, o ne Europoje, kur gali užmegzti nepageidaujamus ryšius. Sankcijos dar labiau pririša prie diktatoriaus jo valios vykdytojus.

Nervinga Minsko pozicija turi labiau prevencinį tikslą: šiuo metu aktyviai svarstoma įvesti tokias sankcijas didelei ir A.Lukašenkai artimai Baltarusijos verslo veikėjų grupei. Kaip tik šis aspektas ir yra svarbiausias, isterinė Minsko reakcija kyla tik dėl to. Juo labiau kad šiuo metu pagerėję santykiai su Maskva leidžia Baltarusijai laikytis aštresnės Vakarų politikos.

Vieningą ES frontą paklibino Slovėnija. Ji nepritarė, kad būtų uždrausta į ES įvažiuoti Jurijui Čižui - su A.Lukašenka siejamam verslininkui. Spauda tokią Slovėnijos poziciją motyvuoja kontraktu, pagal kurį šios šalies kompanija gavo statyti viešbutį Minske. Gobšius slovėnus pasmerkė ne tik Baltarusijos opozicija, bet ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis: "Tikiuosi, kad "Kempinski" viešbučio Minske svečiai bent akimirką susimąstys apie Baltarusijos politinius kalinius, kurie pūva kalėjime, kad tik jiems būtų viešbutyje jauku".

Lenkija yra labiausiai už sankcijų išplėtimą pasisakanti Europos šalis. Sykiu ir nelabai kuo rizikuojanti. Lenkų mažumos Baltarusijoje (apie pusę milijono) padėtis tokia bloga, jog kažin ar gali dar pablogėti; Baltarusijai neįmanoma apeiti Lenkijos kaip tranzitinės šalies. Drauge Lenkija suinteresuota, kad aštrią jos poziciją be išlygų palaikytų ir kaimyninės šalys. Žinant vėsų Lenkijos požiūrį į Lietuvą, kažin ar galima abejoti, kad R.Sikorskis nusiteikęs kautis už demokratiją Baltarusijoje iki paskutinio lietuvio.

Lietuvos verslo bendruomenės dėka Lietuva yra tapusi svarbiausiu jūriniu Baltarusijos partneriu. Dažnai kalbėdami apie Lietuvą, kaip apie natūralų tranzito kelią tarp Rytų ir Vakarų, esame tuo beveik patikėję ir patys. Tačiau Lietuva nėra natūralus sausumos kelias. Toks natūralus kelias eina Berlyno-Varšuvos-Minsko-Maskvos ašimi. Lietuva yra sausumos transporto užkampis, turintis susisiekimą su Europa tik per nepatogų Suvalkų plyšį. Tačiau Klaipėdos uostininkų pastangų dėka Lietuva, nurungusi šioje srityje Latviją, Estiją, Rusiją, Ukrainą, tampa jūriniais Baltarusijos vartais į pasaulį. Baltarusijos hinterlandas sukuria trečdalį uosto krovos. Ir ta krova iki šiol nuosekliai didėjo: nuo 6 mln. t 2009-aisiais iki 8 mln. 2010-aisiais ir iki rekordinių 11 mln. t pernai. Per Klaipėdą jau eksportuojami ne tik masiniai kroviniai, nafta ir trašos, tačiau ir kiti, sukuriantys didesnę pridėtinę vertę. Keliaudami per Lietuvą jie duoda darbo ir "Lietuvos geležinkeliams", kitiems transporto sistemos dalyviams.

Toks transportinis šalių bendradarbiavimas neišvengiamai jautrus politiniam klimatui.

Žmonių judėjimas per Lietuvos ir Baltarusijos sieną yra įgavęs homeriškus mastus. Baltarusijos duomenimis, pernai iš Lietuvos sulaukta 1,2 mln. svečių. Tai sudaro pusę iš Europos šalių atvykstančių užsieniečių. Šaudyklinius vizitus į Lietuvą daro ir baltarusiai. Šiuo metu mes darome sprendimus, kad šitas srautas dar padidėtų. Prieš savaitę Lietuvos URM informavo Baltarusijos partnerius, kad mūsų šalis pasirengusi įvesti supaprastintą sienos kirtimą pasienio gyventojams. Dar labiau palengvinti sienos kirtimą reikalauja ir Baltarusijos opozicijos organizacijos. Kreipimesi į ministrą A.Ažubalį jos tvirtina, kad kuo daugiau bus žmogiškųjų ryšių tarp ES ir Baltarusijos, "tuo labiau kaimyninė valstybė taps europietiškesnė ir priartės prie demokratijos".

Manau priešingai. Manau, kad tai tik padės formuoti smulkių spekuliantų luomą, turintį kontrabandininkų mentalitetą, abiejose sienos pusėse; kad dar labiau padidins akcizinių prekių srautą mūsų kryptimi; kad mūsų biudžeto sąskaita tik sustiprins A.Lukašenkos režimo ekonominius pagrindus.

Baltarusijos vadovas užsienio politikoje nuosekliai laikosi dviejų principų: pirma, visada konfliktuoti su kaimynais; antra, niekada vienu metu aštriai nekonfliktuoti su Rusija ir ES. Rytų fronte dabar vyksta tik vangūs ūkiniai ginčai dėl Baltarusijos eksporto. Mat šioje šalyje žemės ūkis subsidijuojamas ir jo produkcija stumia iš rinkos Rusijos gamintojus. Tačiau Kremlius užsiėmęs sklandaus valdžios tranzito užtikrinimu, Baltarusijos reikalai ten laikinai pamiršti. Šiomis sąlygomis A.Lukašenkai patogu aštrinti konfliktą Vakarų kryptimi. Tačiau tikėtina, kad nė nelaukdamas inauguracijos Rusijos prezidentas elektas vėl prisimins Rusijos verslo problemas Baltarusijoje ir dar kartą spustels partnerį. Tą jo vietą, už kurios, skelbta, jis norėjo pakabinti Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį. Tada, kaip jau buvo ne kartą, kaimynų autoritaras prisimins esąs europietis ir pradės Vakarams "siųsti signalus" - paleis vieną kitą opozicionierių, sušvelnins cenzūros režimą, atliks kitus, mums malonius simbolinius gestus. Tai leis ES vėl atitirpdyti politiką Baltarusijos atžvilgiu, o A.Lukašenka įgis daugiau laisvės Rytų politikoje.

Mums gi, atsižvelgiant į chroniško Baltarusijos ir Europos konflikto istoriją, būtų prasminga bent jau nebūti retorikos ir sankcijų pirmūnais, jei jau neužtenka politinės valios sekti bejausmiu Slovėnijos pavyzdžiu; atlikti tegu ir ne itin herojišką vaidmenį - šiame diplomatiniame kare vilktis Europos gurguolės gale ir kovines kaimynės demokratizavimo užduotis atlikti vangiai, be užsidegimo. Ir gali būti, kad tokia nedidvyriška politika galų gale bus veiksmingesnė keičiant kaimynų šalies režimą demokratijos linkme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"