TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Diplomatinis kokteilis

2010 03 06 0:00

Šį kartą ne viena, o kelios temos, vienaip ar kitais susijusios su šių dienų aktualijomis. Manau, jos gali būti įdomios LŽ skaitytojams. Katynė - gerklėje įstrigęs kaulas

Artėja 70-osios Katynės žudynių metinės, tačiau uždegti žvakutes ant ten palaidotų lenkų karininkų, policininkų, valdininkų ir studentų kapų nebus labai paprasta. Miške netoli Smolensko sovietų NKVD, taip tada vadinosi SSRS saugumas, 1940 gegužę, kai dar nebuvo jokio karo, sušaudė kelias dešimtis tūkstančių lenkų kariškių, kurie mobilizuoti karui su hitlerininkais pakliuvo į sovietų nelaisvę. Vokiečiai jų kapus surado 1943 metais ir apie tai pranešė visam pasauliui. Lenkijai Katynė iki šiol kraujuojanti žaizda, tačiau Kremlius iki pat 1991 metų atkakliai neigė savo kaltę. Paskui prisipažino: "Taip, sušaudėm beginklius belaisvius." Ir vėl nutilo.

Iš komunizmo išsivadavusi Lenkija reikalavo bendradarbiavimo atpažįstant aukas ir nuoširdaus atsiprašymo, norėjo, kad tą vietą aplankytų Rusijos vadovas ir pasakytų rusų tautai tai, kas esant tokiai situacijai privalo būti pasakyta. Reikalavo ir kompensacijos bei informacijos apie dar tris lenkų belaisvių lagerius, kurie Sovietų Sąjungoje dingo be pėdsakų. Kapų tyrėjus Rusija įsileido, bet kitais klausimais kalbėti nelinkusi.

Šiemet įvyko persilaužimas. Griežtai antirusiška Lenkijos nuostata trukdo Kremliui prisigerinti prie Europos. Ypač dabar, kai lenkas Jerzy Buzekas tapo Europos Parlamento pirmininku. Ledus pralaužė Rusijos pravoslavų cerkvė - iškilmingais ir labai nuoširdžiais žodžiais atsiprašiusi lenkų. Visi žinome, kad ji nieko nedaro be valdžios palaiminimo. Dabar einama toliau. Premjeras Vladimiras Putinas pakvietė savo kolegą Lenkijos ministrą pirmininką į bendrą aukų atminimo ceremoniją. Mat paaiškėjo, kad tame pačiame miške NKVD nužudytų sovietų piliečių guli dar daugiau negu lenkų. Aiškėja, kad Katynėje veikė tikras žmonių naikinimo fabrikas. Tačiau Rusijoje pasmerkti stalinizmą, o dar atsiprašyti užsieniečių, tik pamanykite "lenkų!", ir atgailauti dėl savo aukomis tapusių tautiečių - labai drąsus žingsnis. Ypač šiemet, kai Rusija ruošiasi nepaprastai iškilmingai švęsti Pergalės dieną. Jėgos, bet kokį atsiprašymą ir stalinizmo pasmerkimą suprantančios kaip silpnumo pasireiškimą, Rusijoje labai stiprios ir kasdien jų randasi vis daugiau. Todėl V.Putino žingsnį reikėtų vertinti teigiamai. Juolab kad jis - buvęs KGB - NKVD paveldėtojo - karininkas.

Problemų pakanka ir lenkams. Prezidentas Lechas Kaczynskis turi teisę ir pareigą tokią dieną dalyvauti ceremonijoje, priklaupti prie masinių kapų. Bet į Rusiją pakviestas V.Putino kolega - Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Abu Lenkijos vadovai nekenčia vienas kito ir niekur drauge nesirodo. Lenkų spauda pasipiktinusi reikalauja, kad jie abu atsikvošėtų ir nustotų stumdytis, kur kuris atsisės. Abiejose šalyse yra labai daug superpatriotų ir superpartiečių, kurie bus laimingi, jei pavyks sudrumsti šventės rimtį, nukreipti pasaulio dėmesį į banalybes, o gal net sutrukdyti pagerėti tarptautiniams santykiams šioje tiek vargo mačiusioje Europos dalyje.

Amerikiečiai raukosi - Afganistane žūsta jų kareiviai, karas kainuoja pasakiškai brangiai, o Kinijos valstybinė korporacija "China Metallurgical Group" netoli Kabulo rengiasi eksploatuoti milžiniškas vario kasyklas. Susierzinimą galima suprasti - amerikiečiai sukuria saugią aplinką 3,4 mlrd. dolerių vertės Kinijos investicijai. Kita vertus, tai geras ženklas - vadinasi, kinai tiki, kad Afganistanas anksčiau ar vėliau taps stabilia valstybe.

Kazachstanas išdidžiai pareiškė, kad jau aplenkė Australiją bei Kanadą, iki šiol išgaudavusias daugiausia urano, ir tapo šios srities lyderiu. Nors Kazachstanas kategoriškai neigia, yra rimtų duomenų, kad jis, sulaužydamas tarptautinį embargą, už pusę milijardo dolerių pardavė urano Iranui.

Rusijos premjeras V.Putinas atskrido į Vladivostoką dalyvauti tanklaivio Kozmino uoste užpildymo nafta ceremonijoje. Atrodytų, gal ir per menka proga didelės šalies ministro pirmininko vizitui. Tačiau tai pirmas tanklaivis Kozmino uoste netoli Vladivostoko - visiškai naujame naftos terminale, o terminalas savo ruožtu milžiniško naftotiekio Rytų Sibiras-Ramusis vandenynas, kainavusio 12 mlrd. dolerių, galutinis taškas. Prasidėjo rusiškos naftos eksportas į Kiniją, Japoniją ir Pietų Korėją. Analitikų nuomone, tai pakeis žaidimo nafta taisykles Azijos rinkoje Artimųjų Rytų sąskaita.

Apie didžiuosius poslinkius pasaulio ekonomikoje kartais galima spręsti iš smulkmenų. Net jeigu jos labai mažos. Bet brangios.

Vis dar kartais įsivaizduojame kinus kaip skurdžius pasaulio našlaičius, bet Kinija jau aplenkė Japoniją pagal prekybos briliantais apimtį užimdama antrąją vietą pasaulyje, o šiemet, atrodo, aplenks ir pirmojoje vietoje esančią Ameriką, kur dėl sunkmečio prekyba deimantais nelabai klesti. Pasaulio deimantų prekybos centro (PDPC) Antverpene direktorius Fredas Ranardas pareiškė, kad jau dabar deimantų į Honkongą ir Kiniją eksportuojama beveik tiek pat, kiek ir į JAV.

Kinijos rinkos analitikai mano, kad taip yra todėl, kad atsirado ir auga Kinijos vidurinioji klasė. Iš tėvų ji nepaveldėjo jokio turto, bet neblogai uždirba ir gerai žino Merilyn Monroe dainelę "Deimantai - geriausi mergaičių draugai". O ir istorinė kinų patirtis rodo, kad pinigai ateina ir išeina, valdžios taip pat, o auksas ir briliantai lieka. Kinai energingai perka vestuvines brangenybes, o tokios firmos kaip "Cartier" visuose didžiuosiuose Kinijos miestuose atidarinėja vis naujas juvelyrines parduotuves. Jų apyvarta kasmet išauga 20 procentų.

Neseniai Kinijos vyriausybė dovanojo 10 mlrd. skolą kelioms Afrikos valstybėms. Beje toms, kur kasami deimantai ir yra metalų rūdos. Kinija jau pati ėmė šlifuoti deimantus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"