TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Diplomatinis sujudimas Ukrainoje aidint patrankoms

2015 02 06 6:00
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry Ukrainai pasiūlė 16 mln. dolerių vertės humanitarinės pagalbos paketą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Ukrainos sostinėje vakar netrūko garbingų užsienio svečių. Su valdžia Kijeve kalbėjosi Jungtinių Valstijų ir Europos šalių politikai. Šie sako paskutinį kartą bandantys konfliktą užbaigti derybomis.

Rytų Ukrainoje tęsiasi mūšiai. Rusijos ginkluojami separatistai stengiasi apsupti vyriausybės pajėgas Debalcevės mieste, esančiame tarp maištininkų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko regionų. Vakar Ukrainos kariuomenė dar laikėsi ir savo pozicijų neužleido. Separatistams pradėjus šio miesto ataką iš jo pasitraukė tūkstančiai gyventojų. Kiti slepiasi rūsiuose be vandens ir elektros.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai ragina paskelbti bent laikinas trijų dienų paliaubas aplink nuniokotą Debalcevės miestą, kad galėtų iš jo saugiai evakuoti kryžminėje ugnyje atsidūrusius civilius. Laikinų paliaubų idėją palaiko ir Jungtinės Tautos (JT). Tačiau, kaip jau ne kartą kilus šiam konfliktui paaiškėjo, įvairūs tarptautiniai paraginimai separatistams nė motais.

Kariškiai ir separatistų atstovai suskaičiavo, kad vien trečiadienį Rytų Ukrainoje žuvo 14 civilių ir penki kariai. Kariuomenė skelbia, kad per parą įvyko net 93 artilerijos bombardavimai. Naujausiais JT duomenimis, Rytų Ukrainoje nuo praeitų metų balandžio žuvo jau 5 358 žmonės. Neoficialiais duomenimis, šis skaičius gali būti dvigubai didesnis.

Simbolinė parama

Jungtinių Valstijų politikai vis dar svarsto, ar tieks Ukrainai pagalbą ginklais. Tam pritaria nemažai aukštus postus užimančių amerikiečių, tačiau yra ir nenorinčiųjų netiesiogiai veltis į karinį konfliktą su Rusija. Net ir palaikantieji ginklavimo planą mano, kad pagrindinė konflikto sprendimo priemonė turėtų išlikti ekonominis ir politinis spaudimas.

Vakar į Kijevą atvyko JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Šis vizitas tik simbolinis - siekiama pademonstruoti Vašingtono paramą Ukrainai. J. Kerry šalies lyderiams pasiūlė ir 16 mln. dolerių humanitarinę pagalbą. Ji pirmiausia bus skirta padėti apie milijonui žmonių, pasitraukusių iš karo zonos šalies rytuose. Tokia suma šalies tikrai neišgelbės - jai reikalingi milijardai. Šią savaitę Maskva pareikalavo, kad Kijevas grąžintų jai 3 mlrd. dolerių skolą, nes Rusijai ir pačiai reikia gelbėti savo ekonomiką.

Ukrainos sostinę aplankė ir Tarptautinio valiutos fondo komanda. Su vyriausybe ji derėjosi dėl finansinės pagalbos paketo, turinčio valstybei padėti išvengti bankroto.

Į Europą - Briuselį ir Miuncheną - šią savaitę taip pat vyksta Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas. Su žemyno lyderiais jis tarsis dėl pagalbos Ukrainai ir griežtesnių ekonominių sankcijų Rusijai. Šiandien JAV viceprezidentas dalyvaus trišalėse derybose su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Vokietijos kanclere Angela Merkel. J. Bidenas taip pat planuoja susitikti su Europos Sąjungos (ES) lyderiais.

Šiandien Europos, JAV ir Ukrainos lyderiai susitiks kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje, į kurią taip pat atvyks Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Paskutinis bandymas

Diplomatiniu būdu konfliktą bandys spręsti ir Europos lyderiai - Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as kartu su Vokietijos kanclere A. Merkel. Vakar jie taip pat lankėsi Kijeve, kur susitiko su Ukrainos prezidentu, o šiandien išvyksta į Maskvą. Pasak Prancūzijos vadovo, Ukrainos ir Rusijos lyderiams jie ketina pristatyti naują iniciatyvą, paremtą teritorinio šalies vientisumo principu, ir tikisi, kad ji padės numalšinti konfliktą bei užtikrinti ilgalaikę taiką. Prieš išvykdamas prezidentas žurnalistams sakė, kad Vakarų valstybės turi rinktis: apginkluoti Ukrainos kariuomenę, kariaujančią su Rusijos ginkluojamais separatistais, arba paskutinį kartą pabandyti spręsti konfliktą prie derybų stalo.

Tiek Prancūzijos, tiek Vokietijos lyderiai šią savaitę yra viešai paskelbę, kad Ukrainai ginklų netieks. NATO taip pat neplanuoja bendros karinės operacijos prieš Rusijos remiamus separatistus. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad kiekviena NATO narė šiuo klausimu turėtų apsispręsti savarankiškai.

Gruodžio 6 dieną F. Hollande'as buvo surengęs neoficialų susitikimą su Vladimiru Putinu, kai pro Rusiją skrido iš Kazachstano.

ES pareigūnai savo ruožtu į juodąjį sąrašą įtraukė 5 Rusijos valdžios atstovus (tris vyriausybės pareigūnus, dirbančius gynybos srityje, ir du Valstybės Dūmos deputatus) ir 14 Donecko bei Luhansko separatistų. Jų pavardžių diplomatai kol kas neatskleidžia. Šiems asmenims draudžiama atvykti į ES teritoriją, įšaldomas jų turtas. Juodojo sąrašo pakeitimus pirmadienį dar turės patvirtinti Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai, tačiau tai tik formalumas - dėl jų nebus diskutuojama. Kitą savaitę, ketvirtadienį, ES lyderiai rinksis Briuselyje ir spręs, ar įvesti naujas, griežtesnes ekonomines sankcijas Rusijai.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"