TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dokumentų nutekinimas gresia krize

2010 11 30 0:00
"Wikileaks" įkūrėjas J.Assange'as nemano, kad jo veikla kam nors daro žalą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Paviešinti slapti dokumentai rodo, kad JAV diplomatams buvo nurodyta užsiimti veikla, labai panašia į šnipinėjimą.

Interneto svetainė "Wikileaks" sukėlė dar vieną tarptautinį skandalą - nutekino 250 tūkst. diplomatinio susirašinėjimo dokumentų, kurie atskleidžia konfidencialų bendravimą tarp Vašingtono ir JAV ambasadų visame pasaulyje. Tarp jų yra visiškai šviežių, dar šių metų vasario mėnesio dokumentų, o apskritai susirašinėjimas apima pastarųjų trejų metų laikotarpį. Ši informacija buvo perduota penkiems įtakingiausiems leidiniams: "The New York Times", "The Guardian", "Der Spiegel", "Le Monde" ir "El Pais".

"The Guardian" paskelbė kasdien publikuosiantis ištraukas iš šių pranešimų, kurių kiek daugiau nei 15 tūkst. pažymėti grafa "slaptai".

Pradžiai "The Guardian" paskelbė, kad arabų valstybių vadovai neoficialiai prašo bombarduoti Iraną, o amerikiečių pareigūnams pavesta šnipinėti Jungtinių Tautų vadovybę. Jau vien šie du atskleidimai sukelia didžiulį rezonansą pasaulyje, o dar yra dešimtys kitų sensacingų dokumentų. Pavyzdžiui, rusai nežino, kaip komentuoti tai, kad Amerikos diplomatai vadina prezidentą Dmitrijų Medvedevą blankiu ir neryžtingu, o premjerą Vladimirą Putiną - alfa patinu.

Tarp "Wikileaks" turimų dokumentų yra ir keli šimtai Lietuvoje dirbančių JAV diplomatų pranešimų. Tarp paviešintų dokumentų duomenų iš Lietuvos ar apie Lietuvą nėra, bet tinklalapio paieškos sistemos nurodo, kad šalis minima kituose 882 dokumentuose. Jie kol kas nepaviešinti. Pagal pateikiamus raktažodžius galima atsekti, kad juose minimi ginklų kontrolės ir nusiginklavimo klausimai, finansų bei piniginiai reikalai.

610 dokumentų išsiųsti iš JAV ambasados Estijoje.

Kliuvo visiems

"The Guardian" skelbia, kas išdėstyta depešose:

* rimti Vašingtono ir Londono būgštavimai dėl Pakistano branduolinės programos saugumo: oficialūs asmenys perspėja, kad Pakistanas yra ties ekonominio kracho riba ir valstybės tarnautojai gali pagrobti branduolinių medžiagų, su kuriomis teroristai gali pasigaminti branduolinę bombą;

* nekorektiškos britų princo Andrew kalbos apie vieną Didžiosios Britanijos teisėsaugos instituciją ir vieną užsienio valstybę;

* įtarimai korupcija Afganistano vyriausybėje: per kelionę į Jungtinius Arabų Emyratus Afganistano viceprezidentas su savimi turėjo 52 mln. dolerių grynaisiais;

* versija, kad programišių atakas, sausį privertusias "Google" pasitraukti iš Kinijos, suorganizavo aukštas Kinijos komunistų partijos politinio biuro narys, įvedęs į paieškos sistemą savo vardą ir aptikęs jį asmeniškai kritikuojančius straipsnius;

* tvirtinimai, kad Rusija ir jos žvalgybos žinybos naudojasi mafijos bosais nusikalstamoms operacijoms atlikti; santykiai tokie artimi, kad šalis virto "tikra mafiozine valstybe";

* tvirtinimai, kad Rusijos bei Italijos premjerų V.Putino ir Silvio Berlusconi santykiai stebėtinai glaudūs, ir tai kelia rimtų įtarimų JAV; kalbama apie prabangias dovanas bei pelningus energetikos kontraktus;

* įpareigojimai JAV diplomatams vykdyti aktyvų šnipinėjimą, pavyzdžiui, išsiaiškinti svarbių užsienio veikėjų kredito kortelių arba oro bendrovių lojalumo programų dalyvių identifikacijos numerius, gauti net DNR mėginius ir akių rainelės atvaizdus.

Pranešimuose yra konkrečių kaltinimų korupcija, amerikiečių diplomatų išsakytos griežtos valstybių vadovų kritikos nesilaikant diplomatinės kalbos. Minimos valstybės - nuo Karibų jūros salų iki Kinijos ir Rusijos.

Yra tekstų, kuriuose V.Putinas lyginamas su "šunų gaujos vedliu", o apie Hamidą Karzai sakoma, kad jį "valdo paranoja"; Angela Merkel "vengia rizikos ir retai pademonstruoja kūrybiškumą"; apstu Mahmoudo Ahmadinejado palyginimų su Adolfu Hitleriu. Depešose kalbama, jog aukotojai iš Saudo Arabijos yra stambiausi teroristinių organizacijų finansuotojai, labai smulkiai aprašytas Vašingtono ir Jemeno susitarimas nuslėpti tą faktą, kad "Al Qaedos" objektams bombarduoti naudojami amerikiečių lėktuvai. Be kitų dalykų, galima sužinoti ir tai, kad Libijos lyderį Muammarą Ghadaffi visur lydi medicinos sesuo ukrainietė, prašmatni blondinė.

Neleistina žala

5 leidiniai, gavę "Wikileaks" įkūrėjo Juliano Assange'o turimą diplomatų susirašinėjimo archyvą, publikuos jo ištraukas, bet nepaskelbs visų dokumentų visuotinai naudoti ir neatskleis pavardžių, jei tai gali sukelti pavojų nekaltiems žmonėms.

Su visa šia informacija potencialiai galėjo susipažinti daugiau kaip 3 mln. amerikiečių valstybės tarnautojų ir kariškių, turinčių specialius leidimus. Tokia sistema buvo įvesta po rugsėjo 11-osios teroro aktų, kai paaiškėjo Amerikos žinybų apsikeitimo informacija problema. Kaip išsiaiškino leidinys "Wired", būtent per šį Valstybės departamento bei Pentagono projektą diplomatų susirašinėjimas ir nutekėjo.

Baltųjų rūmų reakcija į "Wikileaks" sprendimą paviešinti bylas buvo pikta. Tai vadinama beatodairišku ir pavojingu veiksmu, keliančiu grėsmę žmonių, tarp jų diplomatų, žvalgybos ir specialiųjų tarnybų, karo pareigūnų bei civilių, gyvybėms. Kongreso narys respublikonas ir aukštas Nacionalinio saugumo reikalų komiteto narys Peteris Kingas paragino įtraukti "Wikileaks" į teroristinių organizacijų, keliančių realų pavojų, sąrašą. Kai kurios kitos valstybės taip pat pasmerkė tokią veiklą pabrėždamos, jog valstybės paslapčių viešinimas yra žalingas ir neleistinas dalykas.

Tai jau trečias tokio masto "Wikileaks" nutekinimas. Spalį buvo paskelbta "Irako dosjė" - maždaug 400 tūkst. Amerikos karinių pranešimų, kuriuose pasakojama apie taikių gyventojų žūtį, kalinių kankinimus. Liepą į "Wikileaks" tinklalapį buvo įdėti 77 tūkst. slaptų dokumentų apie karo veiksmus Afganistane.

"Wikileaks" steigėjui J.Assange'ui paskelbta tarptautinė paieška. 39 metų Australijos pilietis Švedijoje įtariamas išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu. J.Assange'as kaltinimus vadina specialiųjų tarnybų nešvaria jo diskreditavimo dėl "Wikileaks" veiklos kampanija. Australijoje pradėtas tyrimas, kokius įstatymus pažeidė "Wikileaks". Juos nustačius J.Assange'as gali būti teisiamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"