TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Draugai, atžygiavę su tankais

2008 08 21 0:00
Rugpjūčio 21 dieną Prahos gyventojai bandė padegti sovietų tankus.
AFP/Scanpix nuotrauka

1968 metų rugpjūčio 21 dieną sovietai įsiveržė į Čekoslovakiją. Tai buvo įvertinta kaip niekšybė ir išdavystė. Dabar jau net Rusijos leidinio "Novaja gazeta" žurnalistas savo straipsnyje pripažino, kad piktavalės valdžios nurodymus turėjo vykdyti sovietų armijos kareiviai ir karininkai.

Čekoslovakijos vyriausybės sudaryta komisija 1968 metų įvykiams tirti išstudijavo šimtą tūkstančių puslapių dokumentų. Toje popierių jūroje buvo ir du penkis kilogramus sveriantys paketai su slaptųjų Maskvoje vykusių pirmųjų Bulgarijos, Vengrijos, Vokietijos Demokratinės Respublikos, Lenkijos ir SSRS komunistų partijų generalinių sekretorių pasitarimų protokolais, kuriuos 1992 metais Čekijos prezidentui Vaclavui Havelui perdavė Borisas Jelcinas.

1968 metų gegužės 8 dienos dokumente, pažymėtame grifu "visiškai slaptai", čekų istorikai atkreipė dėmesį į Vengrijos vadovo Janoso Kadaro žodžius, kad Čekoslovakijoje nėra jokios kontrrevoliucijos. Vėliau, intervencijos išvakarėse, Leonidas Brežnevas nesusivokiančiam J.Kadarui be skrupulų pareiškė: "Janosai, jei duosi man nors vieną diviziją, gausi iš mūsų, ko tik panorėsi". SSKP generalinis sekretorius turėjo galvoje naftą, kreditus ir kitokias broliškas dovanas.

Sprendimą įsiveržti priėmė SSKP politbiuras

Sprendimas įsiveržti į Čekoslovakiją buvo priimtas Sovietų Sąjungos komunistų partijos politinio biuro posėdyje 1968 metų rugpjūčio 17 dieną, po to, kai grasinimai ir šantažas neįtikino Čekoslovakijos atsisakyti ketinimų sukurti socializmą žmogišku veidu. Jau tą pačią dieną Prahos oro uoste nusileido lėktuvas, atgabenęs specialią KGB grupę, kuri turėjo parengti sąlygas intervencijai. Varšuvos sutarties šalių suvienytų pajėgų operacijai vadovavo sovietų armijos sausumos pajėgų vadas generolas Pavlovskis. Vakarų karo ekspertų nuomone, taktiniu požiūriu operacija buvo įvykdyta kone tobulai, tikslas užimti šalį pasiektas beveik be klaidų.

Į Čekoslovakiją buvo įvesta pusė milijono kareivių. Vadai baiminosi galimo susidūrimo su NATO daliniais, todėl penkios divizijos išsidėstė pietvakarių kryptimi išilgai autostrados tarp Karlovi Varų, Pilzeno ir Budejovicų. Po 36 valandas trukusios operacijos Varšuvos sutarties šalių kariuomenė (intervencijoje dalyvauti atsisakė tik Rumunija) jau kontroliavo visą Čekoslovakijos teritoriją.

Tik 1990 metais pavyko susitarti dėl kariuomenės išvedimo

Tik 1990 metais SSRS ir Čekoslovakijos užsienio reikalų ministrai Eduardas Ševardnadzė ir Iržis Dienstbieras Maskvoje pasirašė sovietų armijos kontingento išvedimo sutartį. Sovietų armijos išsikraustymas užsitęsė 16 mėnesių ir paskutiniai daliniai paliko šalį tik 1991 metų birželio 21-ąją - be gėlių, ašaringo atsisveikinimo ir pučiamųjų orkestro. Iš viso iš Čekoslovakijos išvažiavo 113 421 kareivis ir karininkas bei jų šeimos narys, buvo išgabenta 95 000 tonų amunicijos ir sprogmenų, išriedėjo 1220 tankų ir 2505 pėstininkų šarvuočiai. Visa tai buvo sukrauta į 33 000 vagonų, kurių sąstatas nusitęstų 465 kilometrus. Oro pajėgos išskrido pačios.

Pasitraukiančios pagrindinės sovietų kariuomenės grupės vadovybė ir Čekoslovakijos valdžia sugebėjo pasiekti susitarimą. Čekoslovakijos specialiosios parlamento komisijos pirmininkas Michalas Kocabas, anksčiau - žinomas roko muzikantas, buvo labai patenkintas sovietų kariuomenės vadu generolu Eduardu Vorobjovu. Šis paliko Čekoslovakiją paskutinis 1991 metų birželio 28-ąją. Tik įlipęs į jo laukiantį lėktuvą E.Vorobjovas pasirašė sovietų kariuomenės pasitraukimo protokolą, kurį sudarė 150 žodžių ir kurio pasirašymo čekai su slovakais laukė 8343 dienas.

Sovietų kariuomenės padaryta žala

Sovietams išsikrausčius čekai ir slovakai galėjo pradėti skaičiuoti jiems padarytą žalą ir gydytis žaizdas. Specialistų nuomone, vien ekologinė Čekoslovakijai padaryta žala sudarė 2,5 mlrd. kronų, nes tik 8 iš 83 pagrindinės sovietų kariuomenės dislokavimo vietų buvo paskelbtos švarios ekologiniu požiūriu. Labiausiai buvo užterštos oro pajėgų bazės ir oro uostai, žemė ten buvo prisigėrusi degalų, aplink esančiuose vandens telkiniuose naftos produktų teršalų sluoksnis siekė 3 metrus.

Nukentėjo ne tik upės, miškai ir laukai, bet ir architektūros paminklai. Tragiškas buvo Dečino pilies, kuri XVI amžiuje priklausė Čekijos karaliams, o XX amžiaus pabaigoje - sovietų kareiviams, likimas. Sovietų kariuomenė pilies portretų galeriją pavertė anglių sandėliu, biblioteką - gimnastikos sale, koplyčią, kurią prieš kelis šimtmečius puošė nežinomo menininko freskos, - dušais. Pilies rekonstrukcija kainuotų mažiausiai 25 mln. dolerių. Vietos valdžiai tokie pinigai net nesisapnuoja.

Nukentėjo ne tik senovinės pilys. Buvo visiškai nuniokoti daugybė pastatų, kuriuose buvo įrengtos kareivinės, rusai išeidami išplėšė net klozetus ir išsivežė duris. Dalis Frenštaco kareivinių buvo sudeginta, kita dalis - nugriauta tankais. Toks buvo atsakymas į vietos savivaldybės prašymą sutvarkyti pastatus prieš pasitraukiant. Taip elgėsi ne tik Sovietų Sąjungos, bet ir kitų Varšuvos pakto valstybių kareiviai. Rokitnicų miesto seniūnas Antoninas Stefekas, išėjus lenkų daliniams, pasakojo: "Jiems išvažiavus, atsidusome su palengvėjimu taip, kad turbūt buvo girdėti ir Lenkijoje. Kiekvieną dieną buvo registruojamos vagystės, bet blogiausia - pasitraukiančios kariuomenės įsiūtis. Paskutinėmis dienomis jie sugebėjo sunaikinti daugiau nei per 20 dislokacijos metų."

"Intervencijos nebuvo"

Čekoslovakija per sovietų kariuomenės "svečiavimosi" metus patirtus nuostolius įvertino 4-5 mlrd. kronų. Buvo užteršti vandens telkiniai, betoniniai lėktuvų pakilimo takai uždusino dirvas, tankai išlaužė didelius miškų plotus. Buvo patirta ir nuostolių, kurių pinigais įvertinti neįmanoma - interventai išžudė daugybę čekų ir slovakų. Tačiau 1991 metais SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, duodamas interviu laikraščiui "Lidove Noviny", pareiškė, kad nebuvo jokios intervencijos, nes niekas nesipriešino pusės milijono kareivių armijai. Maršalas aiškino, kad Varšuvos pakto šalių

kariuomenės įvedimo operacijai pritarė Čekoslovakijos vyriausybė. "Niekas tada nešaudė", - tvirtino D.Jazovas. Tačiau faktai tokie, kad 1968 metų vasarą nuo broliškų kulkų žuvo 80 žmonių, 180 buvo sunkiai sužeista.

1989 metų lapkritį, vykstant aksominei revoliucijai, daugiatūkstantiniame mitinge Bratislavoje į tribūną įkopė 1968-ųjų rugpjūtį nušautos merginos Dankos Košanovos motina. Moteris ištarė tik du žodžius: "Atleiskime jiems." - "Atleisime", - atsakė 200 tūkst. mitingo dalyvių.

Sovietų intervencijos į Čekoslovakiją pasekmė, kad iki šiol vėliau suskilusios į Čekiją ir Slovakiją valstybės piliečiai jaučia didžiulę nuoskaudą: 98 proc. Čekijos miestų gyventojų nenori mokytis rusų kalbos, nes jiems ši kalba - partijos bonzų, pasipūtusių generolų ir rėksmingų neišauklėtų turistų kalba.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"