TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Draugystė su Ukraina reikalinga dabar ir ateityje

2013 02 11 6:05
D.Grybauskaitė ir V.Janukovyčius 2011 metų rudenį Kijeve pasirašė dvišalius dokumentus. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvą ir jos didžiulę turtingą kaimynę Ukrainą sieja bendra istorija ir šilti žmonių jausmai. Tai puiki bazė abiem šalims plėtoti verslą bei draugiškus santykius. 

Iš pirmo žvilgsnio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vizito į Vilnių rezultatai gal ir kuklūs. Dalia Grybauskaitė pakartojo kolegai principinę Europos Sąjungos (ES) poziciją dėl glaudesnės integracijos, tačiau tai buvo nuoširdžios Ukrainos draugės žodžiai.

Per prezidentų susitikimą, pagal pranešimus, dėmesio buvo skiriama ir demokratijos Ukrainoje plėtrai, kalbama apie įkalintą buvusią premjerę Juliją Tymošenko ir valdžios santykius su opozicija.

Nereiktų manyti, kad J.Tymošenko pati yra pavyzdinga demokratė ir savo turtus sukaupė kokiais nors kitais, moraliai švaresniais nei kiti šalies turtuoliai, būdais, o jau grįžusi į valdžią būtinai pati rodytų demokratiško elgesio pavyzdį. Tačiau problema kita - glaudūs ekonominiai ryšiai tarp šalių ir užsienio verslo saugumas reikalauja palankios institucinės aplinkos. O jei kuriama aplinka, kurioje artimi valdžiai žmonės gali atimti ar sunaikinti verslą naudodamiesi užvaldytos valstybės instrumentais, bendradarbiavimo su tokia šalimi perspektyvos tampa ribotos. Taigi buvusios premjerės įkalinimas suvokiamas kaip ženklas, kad Ukraina, nors ir nori būti Europoje, mėgina žaisti pagal kitokias taisykles. Europa su tuo sutikti negali.

Stimulas - laisvosios prekybos sutartis

Iš visų realių integracijos į Europą aspektų Ukrainai šiandien reikalingiausia laisvosios prekybos sutartis. Ji atvertų Ukrainos prekėms pusės milijardo neblogai gyvenančių žmonių rinką. Daugiausia iš tos sutarties laimėtų agrarinis sektorius, tačiau ir kitos ūkio šakos gautų naudos.

Problema ta, kad ši sutartis nesuderinama su naryste Rusijos vadovaujamoje Muitų sąjungoje, kuriai dar priklauso Kazachstanas ir Baltarusija. Ukraina turi du priešingus pasirinkimo variantus: arba pigiau pirkti žaliavas, arba brangiau parduoti produkciją. Neseniai parengta energijos išteklių gavybos iš šalies gelmių programa (ją įgyvendinus priklausomybės nuo Rusijos problema nebebūtų tokia aštri) viskuo gera, bet padėtį šioje srityje pakeis tik po dešimtmečio, o apsispręsti Briuselis ir Kremlius V.Janukovyčių ragina jau dabar.

Taktika - laimėti laiko

Kaip ir Lietuvai, kritiškai svarbią reikšmę Ukrainai turi gamtinių dujų kuras. Sausumoje ir jūroje Ukraina išgauna mažiau kaip pusę reikalingų dujų, kitas importuoja iš Rusijos.

Pastaraisiais mėnesiais Ukraina su tarptautinėmis kompanijomis pasirašė svarbias sutartis dėl gamtinių dujų išgavimo Juodosios jūros dugne ir skalūnų dujų Juzovkos baseine sausumoje. Tačiau kol gavyba pasieks reikšmingus dydžius, praeis ne vieni metai. Sutrukdyti gali ir nestabili institucinė aplinka bei išvešėjusi korupcija.

Aišku, tarptautinės naftos ir dujų kompanijos sugeba dirbti net Nigerijos korupcijos lygio šalyse - ten, kur geologinės sąlygos labai palankios, pinigų užtenka viskam ir visiems. Tačiau Ukrainos atvejis, atrodo, ne toks, geologija nėra tokia palanki, kad iš jos galėtų išsimaitinti ir prie projektų prisisiurbę vietos klanai. Tad teisinės aplinkos tobulinimas gyvybiškai būtinas.

Nepriklausomybės garantas

Lietuvoje dažnai įprasta suvokti Ukrainos visuomenę kaip pasidalijusią į vakarų ukrainiečius, vakarietiškos orientacijos nepriklausomybininkus, ir į rytinius, vis besidairančius į Maskvą. Tai būtų teisinga tik kalbant labai apibendrintai.

Rytų Ukrainos pramonės oligarchai per praėjusius dešimtmečius sukaupė daug negatyvios bendravimo su Rusijos partneriais patirties. Stambusis rusų verslas į Ukrainą braunasi agresyviai ir siekia įprastais Rusijoje būdais išstumti partnerius. Tad gindami savo turtą Ukrainos stambieji verslininkai, nepaisydami savo požiūrio į etninį nacionalizmą, ukrainiečių kalbą ir kitus vertybinius dalykus, priversti ginti ir savo šalį.

Todėl, kad rūpi mums

Plika akimi matyti, kad ES suinteresuotumas Ukrainos integracija į bendrąją Europos erdvę yra gerokai atvėsęs. Kalta čia ne tik ūkio krizė. Europos stiprybė ir silpnybė yra ta pati - kiekviena bendrijos šalis "tempia" bendrąją politiką sau įprasta geopolitine kryptimi. Viduržemio jūros šalys suinteresuotos Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų kryptimi; Didžioji Britanija renkasi Sandraugos vektorių. Ukraina įdomi tik Lenkijai ir Lietuvai - ne tokioms įtakingoms bendrijos šalims.

Šiomis aplinkybėmis Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis, ypač rudenį Vilniuje rengiamas Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimas, yra reta proga atkreipti palankų bendrijos dėmesį į Ukrainos problematiką. Ir, tegu viešai kritikuodami Ukrainą, turėtume diplomatinėmis priemonėmis ją palaikyti.

Valdžios keičiasi, draugystė išlieka

Dabartiniuose Lietuvos santykiuose su Ukraina beveik nebeliko to romantizmo, kuris buvo tais laikais, kai prezidentas Valdas Adamkus per Oranžinę revoliuciją skraidė į Kijevą padėti šalies lyderiams civilizuotai išspręsti valdžios krizę. Tuo vertingesni yra stiprėjantys mūsų šalių ryšiai ir nuolatinė Lietuvos parama Ukrainai Europoje. Lietuvos prekybos su Ukraina apyvarta gerokai viršija bendrą Latvijos ir Estijos apyvartą; išsiskiria Baltijos kontekste ir humanitariniai ryšiai tarp mūsų šalių.

Realistinė Lietuvos santykių su Ukraina programa turėtų remti teisėtus savo verslo interesus Ukrainoje, plėtoti kultūrinius ryšius. Turime sukaupę didelį bendrą turtą: tautų tarpusavio simpatiją, gerą vienas kito pažinimą; turime lojalias ir gerbiamas lietuvių bei ukrainiečių diasporas savo šalyse. Yra įsibėgėję svarbūs ekonominio bendradarbiavimo projektai. Tegu artimiausia ateitis ir nežada greito Ukrainos įsiliejimo į ES erdvę, mūsų šalių draugystė mums reikalinga dabar, bus reikalinga ir ateityje. Kad ir kaip stengiasi, Briuselio biurokratai nepajėgs sureguliuoti visų ir visko: turime ir galime patys rasti bendradarbiavimo sritis, kurių nepasiekia jų kietos rankos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"