TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Drezdeno bombardavimas tebekelia aistras

2010 05 03 0:00
Per porą dienų Drezdenas virto griuvėsiais.
Užsienio spaudos nuotrauka

Rusams rengiantis pompastiškai minėti 65-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, karą pradėję vokiečiai vis dar skaičiuoja savo nuostolius. Kovo mėnesį buvo paskelbta, kad per Drezdeno bombardavimą žuvo 25 tūkst. žmonių.

Tokį skaičių po 6 metus trukusio tyrimo paskelbė Vokietijos istorikų komisija. Jos galutinėje išvadoje sakoma, kad per Didžiosios Britanijos bei JAV aviacijos antskrydžius 1945 metų vasario 13-15 dienomis Drezdene žuvo apie 25 tūkst. žmonių.

Drezdeno miesto valdžios nurodymu ši komisija buvo sudaryta 2004 metais, nes vokiečiai buvo įsitikinę, kad per bombardavimą žuvo mažiausiai 200 tūkst. miesto gyventojų, o naciai kalbėjo net apie pusę milijono aukų.

Istorikai išanalizavo laidojimo rejestrus, gyventojų cenzo įrašus, teismų archyvus - iš viso apie 16 tūkst. dokumentų. Taip pat kruopščiai išstudijavo gausybės liudininkų prisiminimus, sulygino besiskiriančius Vokietijos ir užsienio archyvų duomenis.

Istorikų komisijos vadovas Rolfas Dieteris Muelleris sako, kad dabar istorikai, remdamiesi dokumentais ir kitais šaltiniais, gali tiksliai patvirtinti 18 tūkst. žmonių žūtį, tačiau, jų įsitikinimu, bendras žuvusiųjų skaičius gali siekti 25 tūkstančius.

Komisijos nariai paneigė Vokietijoje vyraujančią nuomonę, kad per bombardavimus ir gaisrus dešimčių tūkstančių aukų kūnai sudegė be pėdsakų. Be to, jie paneigė plačiai paplitusį įsitikinimą, kad per bombardavimus žuvo daugybė vokiečių pabėgėlių iš Rytų - tiesiog mieste pabėgėlių tiek daug nebuvo. Tačiau žuvo 20 tautybių žmonių, tarp jų buvo daug karo belaisvių ir priverstinai perkeltų į Vokietiją darbininkų iš Rytų.

Drezdenas buvo bombarduojamas 1945 metų vasario 13-15 dienomis. Per tris dienas britų ir amerikiečių karo lėktuvai ant miesto numetė apie 3900 tonų fugasinių ir padegamųjų bombų. Pirmiausia būdavo pažeriamos fugasinės bombos, kurios nugriaudavo pastatų stogus ir apnuogindavo medines namų konstrukcijas. Po jų pabirdavo padegamosios bombos, paskui - vėl fugasinės, kad apsunkintų ugniagesių darbą. Per masinį bombardavimą Drezdenas virto ugnies fakelu, o temperatūra kai kuriuose miesto rajonuose pasiekė 1500 laipsnių pagal Celsijų.

Drezdenas iki karo buvo vienas gražiausių Vokietijos miestų. Kai jis buvo paverstas griuvėsiais, britų premjeras Winstonas Churchillis įsakė baigti masinį Vokietijos miestų bombardavimą ir civilių gyventojų naikinimą. Jis nurodė lakūnams orientuotis į karinius objektus, o ne į "beprasmišką griovimą, kad ir koks įspūdingas jis būtų".

Šios istorikų komisijos išvadų paskelbimas laikomas labai reikšmingu, nes Drezdeno bombardavimą savo propagandai aktyviai naudoja neonaciai ir kraštutiniai dešinieji. Minėdami bombardavimo metines, t. y. vasario 13-ąją arba 14-ąją, jie surengia gedulo eisenas. Šiemet, kai buvo minimos 65-osios Drezdeno subombardavimo metinės, jų eiseną nutraukė Vokietijos kairieji.

Tačiau ir kairieji smerkia Drezdeno bombardavimą, jį vadina masiniu žmonių naikinimu. Dar 1965 metais ultrakairiąja laikyta Vokietijos žurnalistė Ulrike Meinhof išspausdino straipsnį "Drezdenas", kuriame šio miesto subombardavimą prilygino nacių nusikaltimams, o tuometinius Didžiosios Britanijos ir JAV vadovus išvadino žudikais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"