TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Du pasai neišgąsdino

2010 11 11 0:00
Armėnų kilmės prancūzų dainininkas Charles Aznavouras pasinaudojo dvigubos pilietybės įstatymu ir 2008-aisiais tapo Armėnijos piliečiu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kol lietuviai ginčijasi dėl dvigubos pilietybės įstatymo, armėnai šia teise jau naudojasi beveik ketverius metus.

Armėnijoje gyvena dar mažiau žmonių nei Lietuvoje - jų skaičius nesiekia trijų milijonų. Tačiau visame pasaulyje armėnų yra apie 5-6 milijonus. Jų diaspora nusidriekia per JAV, Rusiją, Siriją, Libaną, Europą. Dauguma yra 1915 metais masines žudynes ir deportacijas išgyvenusių armėnų palikuonys. Nuo 2007-ųjų vasario, kai buvo priimtas dvigubos pilietybės įstatymas, armėnų kilmės žmonės gali nebesibaiminti, kad norėdami tapti savo tėvynės piliečiais praras turimą pilietybę.

Karinės tarnybos prievolė

Į Armėnijos pilietybę gali pretenduoti ne jaunesni kaip 18 metų armėnų kilmės asmenys, kurie šalyje yra gyvenę ne mažiau kaip trejus metus, gali susikalbėti armėnų kalba ir yra susipažinę su Armėnijos konstitucija. Pilietybę gali gauti ir asmuo, kurio sutuoktinis ar poros vaikas yra Armėnijos pilietis. Tiesa, Armėnijos pilietybę įgijęs kitos šalies pilietis negali balsuoti rinkimuose, nebent jo gyvenamoji vieta registruota Armėnijoje. Jis taip pat negali pretenduoti į prezidento postą ar parlamentaro mandatą. Jei šalies pasą gauna ne vyresnis kaip 28 metų vyras, jis privalo atlikti karinę tarnybą. Nuo karinės prievolės yra atleisti tie žmonės, kurie šią pareigą atliko savo kitos pilietybės valstybėje. Tačiau jei prasidėtų karas ar masinė mobilizacija, visi vyrai, turintys Armėnijos pilietybę, turi prisistatyti į karinę tarnybą. Įstatyme numatyta, kad Armėnijos pilietybės negali gauti asmenys, kurių veikla gali pakenkti šalies nacionaliniams interesams.

Aršios diskusijos

Dvigubos pilietybės klausimas draskyte draskė visą šalies vadovybę. Diskusijos užvirė dar 1998-aisiais, kai į prezidento postą įžengė Robertas Kocharianas, rėmęs po pasaulį išsibarsčiusių armėnų teisę į savo šalies pasą. Dvigubą pilietybę be jokių išlygų palaikė vienintelė politinė jėga - Armėnijos revoliucinė federacija (ARF). "Dviguba pilietybė sustiprintų Armėniją. Tai reiškia, kad išaugtų 3 mln. gyventojų skaičius, sustiprėtų mūsų armija, į mūsų ekonomiką lietųsi investicijos ir būtų išnaudojamas visos tautos potencialas Armėnijos labui", - kalbėjo ARF lyderis Hrayras Karapetianas. Jis ir kiti ARF lyderiai pavyzdžiu kėlė Izraelį, kuris dalija pilietybę visiems žydams pasaulyje.

Tačiau 1995-aisiais priimtoje Konstitucijoje buvo draudžiama turėti dvigubą pilietybę. Ši nuostata išbraukta po dešimtmečio, kai Armėnijoje vyko Konstituciją keičiantis referendumas. Dar poros metų prireikė, kol parlamentas priėmė įstatymą, atvėrusį kelią armėnų diasporai gauti Armėnijos pasą. Šio įstatymo priešininkams daugiausia baimės kėlė neigiama įtaka Armėnijos suverenumui, dvigubą pilietybę turinčių armėnų teisė balsuoti. Opozicija baiminosi, kad ARF dvigubos pilietybės siekia tik iš savanaudiškų paskatų - kad padidintų savo elektoratą. Galiausiai nutarta balsavimo teisę suteikti tik nuolat šalyje gyvenantiems armėnams.

Nebeslepia pasų

Priėmus įstatymą šalyje netrūko prieštaraujančiųjų. "Tik žmonės, gyvenę ir gyvenantys Armėnijoje, turi teisę spręsti krašto likimą, vidaus ir užsienio politiką", - piktinosi vienas Armėnijos nacionalinio judėjimo atstovų. Kol įstatymas įteisintas nebuvo, armėnų kilmės užsieniečiai galėjo šalyje gyventi dešimt metų su specialiu leidimu. "Man tinka 10 metų rezidento viza ir nereikia Armėnijos pilietybės. Iš tiesų kaip užsienietis turiu daugiau teisių nei kaip Armėnijos pilietis", - sakė vienas armėnas, parvykęs iš Jungtinės Karalystės.

Įstatymas labiausiai pasitarnavo Armėnijos piliečiams, praėjusį dešimtmetį masiškai bėgusiems į Rusiją ir kitas šalis. Praėjus kuriam laikui daugelis jų gavo tų šalių pilietybes, tačiau Armėnijos paso neatsisakė. 2007 metų vasarį priėmus įstatymą jiems nebereikėjo daugiau slapstytis nuo Armėnijos pareigūnų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"