TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Du pikti vyrai prie Europos sienų

2014 10 31 6:00
Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas (per susitikimą Stambule 2012 metais). Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors Rusijos ir Turkijos prezidentai turi daug ką bendra, jie ir labai skiriasi - kitaip nei Vladimiras Putinas, Recepas Tayyipas Erdoganas negąsdina Vakarų.

V. Putinas ir R. T. Erdoganas vadovauja didžiulėms šalims. Abu koneveikia Vakarus, o šie neranda tinkamo būdo, kaip su jais bendrauti. Reta savaitė praeina, kad kuris nors jų nepratrūktų prieš Jungtines Valstijas ar Europą. Pastarąjį kartą Turkijos prezidentas perspėjo Stambulo studentus, kad šių dienų "Arabijos Lorensai" mėgina susilpninti Turkiją. V. Putinas Sočyje per Valdajaus klubo susitikimą žėrė kaltinimų JAV. Jis palygino Rusiją su meška, kuriai nereikia niekeno leidimo ir kuri niekam neatiduos savo taigos. V. Putinas pasmerkė "vienašališką JAV diktatą" ir "teisinį nihilizmą" visiškai ignoruodamas savo paties vienašališką ir neteisėtą Krymo aneksiją.

Tokią abiejų lyderių laikyseną lemia konfliktai Sirijoje ir Ukrainoje. R. T. Erdoganą įžeidžia spaudimas, kurį jam daro JAV dėl to, kad Turkija atsisako imtis tiesioginių veiksmų Sirijoje prieš "Islamo valstybę". V. Putinas laiko Europos ir NATO skverbimąsi prie Rusijos sienų tiesioginiu Ukrainos konflikto kaltininku. Savo politiką jis pateikia kaip etninių rusų gynimą.

Drauge sudėjus Turkijos ir Rusijos prezidentai valdo beveik 220 mln. piliečių. Abi šalys nuo šio amžiaus pradžios sparčiai augo. Tiek Turkija, tiek Rusija nori diktuoti savo sąlygas ir tuo, regis, netikėtai užklupo daugelį. Vakarų diplomatija nežino, kaip su jais elgtis.

Istorinės neteisybės

R. T. Erdoganas ir V. Putinas turi daug ką bendra. Abiem - kiek per šešiasdešimt, abu valdo prezidento arba premjero poste labai ilgai: V. Putinas - nuo 1999-ųjų, R. T. Erdoganas - nuo 2002 metų. Kiekvienas puoselėja ambicijas būti tautos tėvu. Tiek vieno, tiek kito politinį naratyvą sudaro nacionalizmo ir antiliberalaus tradicionalizmo mišinys.

Jų požiūris į visuomenę ir valdymo metodai prieštarauja vertybėms, kurias puoselėja Europa. Jiedu telkia valdžią, persekioja opoziciją, varžo spaudos laisvę, kontroliuoja internetą ir savo valiai pajungė teismus. Abu žaidžia religine korta. R. T. Erdogano ideologija panaši į Musulmonų brolijos - jis save laiko musulmonų sunitų gynėju Artimuosiuose Rytuose. V. Putinas pasitelkia Stačiatikių bažnyčią patriotizmui pūsti ir Rusijos įtakai slavų pasaulyje stiprinti.

Svarbiausias dalykas - atkurti nacionalinį pasididžiavimą. Abu lyderiai kalba apie istorinę neteisybę, kurią patyrė iš Vakarų. R. T. Erdoganas mini prancūzų ir britų sutartis, 1916 metais padalijusias Osmanų imperiją. V. Putinas plūsta "vadinamuosius šaltojo karo nugalėtojus", kurie "nusprendė perdaryti pasaulį". Retai kada minima, kad abi imperijos pačios priėjo liepto galą ir bankrutavo, nekalbama apie tautų, kurias jos valdė, valią.

Nusivylimas Europa

Tačiau ne visada šių lyderių santykiai su Vakarais buvo tokie blogi. Kadaise V. Putinas pareiškė paramą George'o W. Busho "karui su terorizmu", pradėtam po rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV, vėliau dar žaidė su Baracko Obamos "perkrovimo" strategija. Europos Sąjunga irgi siūlė Rusijai strateginę partnerystę.

R. T. Erdoganas iš pradžių buvo laikomas reformatoriumi, kuris ves savo šalį į Europą. Arabų pavasario aušroje Turkija buvo pateikiama kaip pavyzdys pasaulietiškos valstybės, kurioje dera demokratija ir islamas.

Abu lyderiai jaučiasi Vakarų apgauti. Europa su dideliu šaltuku atstūmė R. T. Erdoganą ir Turkiją. V. Putinas aiškina, kad NATO ir ES niekada nepaisė Rusijos strateginių interesų. Liberalūs Turkijos intelektualai nepatenkinti Europa, lygiai taip pat kalbant dažnai išgirsi ir Rusijos liberalus. Vis sunkiau priešpriešinti Europos vertybes R. T. Erdogano retorikai, nes turkai išties nebetiki, kad Europai dar rūpi jų šalis. Vis dėlto šiemet atlikta apklausa parodė, jog 53 proc. (didžiausias skaičius per ketverius metus) turkų tebemano, kad narystė ES būtų geras dalykas jų šaliai. Tas pats tarptautinis tyrimas atskleidė, jog 52 proc. rusų nepalankiai vertina ES (prieš dvejus metus tokių buvo 24 proc.).

Sąmokslo teorijos

Dar vienas bendras R. T. Erdogano ir V. Putino bruožas - sąmokslo teorijų manija. Bet kokia politinė opozicija priskiriama prie Vakarų sąmokslo. Abu lyderiai pastaraisiais metais susidūrė su didžiuliais protestais. 2013 metais birželį Stambulo Gezi parke prasidėjęs jaunimo protestas išplito į daugelį Turkijos miestų. 2011 ir 2012 metais šimtai tūkstančių maskviečių ėjo į gatves prieš V. Putiną. Tačiau protestai buvo nuslopinti ir galiausiai išsikvėpė, paskendo atgimusio nacionalizmo bangose.

Nepaisant panašumo, esama esminių skirtumų. R. T. Erdoganas ir V. Putinas nesutaria dėl Sirijos: režimo Damaske pasikeitimas, kurio trokšta R. T. Erdoganas, yra prakeiksmas V. Putinui. Rusija turi branduolinių ginklų ir dujų. Narystė NATO yra didžiausia Turkijos apsauga neramiuose Artimuosiuose Rytuose. R. T. Erdoganas paprašė dislokuoti JAV "Patriot" raketas, kai 2012 metais iškilo pavojus, jog karas iš Sirijos persimes į Turkiją.

Sočyje pasakytoje kalboje V. Putinas perspėjo, kad Ukrainos konfliktas "tikrai nebus paskutinis". Atrodo, kad jis siekia nustumti Europos saugumo struktūras toliau nuo Rusijos sienų prieš tai taip smarkiai jas supurtęs. Jis siekia Rusijai veto teisės sprendžiant kaimyninių tautų likimą ir nesibodi tam tikslui panaudoti Rusijos karinį arsenalą.

Kitaip nei V. Putinas, R. T. Erdoganas nemėgina gąsdinti Vakarų. Jis tik jais skundžiasi. Garsiai ir aistringai.

Akivaizdu, kad vienas šių dviejų vyrų yra nepalyginti sukalbamesnis. Galbūt verta turėti tai galvoje svarstant tolesnius Vakarų ir Europos politikos žingsnius.

"The Guardian", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"