TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dublinas imasi "taupaus pirmininkavimo"

2012 12 28 5:24
Prieš pat šventes airiai surengė prie parlamento protestą prieš biudžeto karpymus. /PC/Scanpix nuotrauka

Nuo sausio 1 dienos pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perima Airija. Šalis tikisi, jog tai jai padės paskatinti ūkio augimą ir sukurti naujų darbo vietų. Finansinio gelbėjimo paketą gavęs Dublinas dar nėra išbridęs iš bėdų.

Airija buvo pirmoji iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos paprašiusių šalių ir dabar iš jų pirmoji šešiems mėnesiams perima vadovavimą 27 valstybių blokui. Šalies ekonomika lėtai atsigauna, tačiau griežto taupymo priemonės vis dar smarkiai veikia gyventojus, todėl Dublino prioritetai aiškūs. "Per savo pirmininkavimą plėtosime darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo temą, - pareiškė užsienio reikalų ir prekybos ministras Eamonas Gilmore'as. - Ir tai ne vien retorinis pareiškimas. Esama kai kurių svarbių įstatymų leidybos priemonių, kurias norime vystyti."

2010 metų lapkritį Airija, kadaise taip suklestėjusi, kad buvo vadinama keltų tigru, buvo priversta priimti 85 mlrd. eurų (293,5 mlrd. litų) ekonomikos gelbėjimo programą. Krachas ištiko šalį prasidėjus bankų krizei ir sprogus vienam didžiausių visų laikų nekilnojamojo turto burbului. Airija vis veržėsi ir veržėsi diržą, kol galiausiai tapo giriama kaip vienas geriausių kapstymosi iš krizės pavyzdžių. Airiai ramiai priėmė karčius taupymo vaistus, kitaip nei graikai ir portugalai, kurie taip pat priversti kęsti panašias taupymo priemones.

Dabar Airija siekia tapti pirmąja euro zonos šalimi, užbaigsiančia ES ir TVF finansinio gelbėjimo programą. Dublinas net susirado rėmėjų, kurie padės įgyvendinti "taupų pirmininkavimą". Tuo tikslu su automobilių gamybos milžine "Audi" ir kitais partneriais pasirašyta 1,4 mlrd. eurų vertės sutartis.

Kaip rodo oficiali statistika, Airijos ekonomika pamažu atgyja: antrajame šių metų ketvirtyje ūkis augo 0,4 proc., trečiajame - 0,2 procento. Šalis taip pat iš dalies grįžo į skolinimosi rinkas: Nacionalinė iždo valdymo agentūra surinko daugiau nei 2 mlrd. eurų per keturis nuo liepos surengtus trumpojo laikotarpio obligacijų aukcionus. "Jei prisimintume praeitų metų vidurį, tuomet tikėta, kad Airijai gresia didelis bankroto pavojus. Taigi pažanga nuo 2011-ųjų iš tikrųjų gana įspūdinga, - sakė Airijos nacionalinio universiteto ekonomikos profesorius Johnas McHale'as. - Einame teisingu keliu. Tuo pat metu išlieka esminių grėsmių ir didelis neaiškumas dėl augimo, tačiau trečiojo ketvirčio skaičiai gana drąsinantys."

Šis vangus atsigavimas pareikalavo didelės socialinės kainos. Didžiausia Airijoje labdaros organizacija - Šv. Vincento Pauliečio draugija - nurodė, kad jos centrinis biuras per pastarąsias dvi savaites sulaukė 6 tūkst. pagalbos prašančių žmonių skambučių. 30-40 proc. skambinusiųjų su šia organizacija susisiekė pirmą kartą. Lygindamas su ankstesnėmis recesijomis, jos vadovas nurodo, kad "skurdas skverbiasi į vidurinę klasę sukeldamas pražūtingų padarinių". Nedarbas tebėra beviltiškai didelis - lapkritį jis siekė 14,6 proc., o ekspertai perspėja, kad šalis veikiausiai nebegrįš prie rekordiškai mažų nedarbo rodiklių, kurie buvo fiksuojami spartaus ekonomikos augimo metais. Daugelis žmonių jaučiasi spaudžiami jau šešto iš eilės griežto taupymo biudžeto, naujo skausmingo valstybės išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo - vyriausybė turėjo viso to imtis siekdama sumažinti biudžeto deficitą dar 3,5 mlrd. eurų (12,1 mlrd. litų). Nors Airijai iki šiol pavyko išvengti audringų protestų, kokių kilo kitose šalyse, jaučiamas žmonių nuovargis, įsigali pojūtis, jog karpymai ir atlyginimų mažinimas yra pastovūs, o ne laikini, kol viskas susitvarkys.

Pirmininkaujant Dublinui Airijoje įvyks 11 neformalių ES susitikimų, įskaitant finansų ministrų konferenciją bei žemės ūkio ministrų pasitarimą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos.

Nuo 2009 metų, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, visi pagrindiniai formalūs ES viršūnių susitikimai rengiami Briuselyje.

Dublinas sieks sąžiningai atlikti tarpininko vaidmenį Bendrijos lyderiams stengiantis susitarti dėl itin didelius ginčus kurstančio trilijono eurų septynerių metų ES biudžeto 2014-2020 metams, bet drauge tikisi ir pasinaudoti savo padidėjusia įtaka bei tartis dėl Airijos banko skolų, ypač tų, kurias reikia grąžinti Europos centriniam bankui.

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"