TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dujos ir vizos

2011 02 23 0:00
Kaliningradas - viena labiausiai militarizuotų Rusijos zonų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rytoj 10 Rusijos ministrų su Vladimiru Putinu priešakyje vyks į Briuselį, kur susitiks su Europos Komisijos (EK) pareigūnais. Po šio susitikimo gerų žinių turėtų sulaukti Kaliningrado srities gyventojai, tačiau ne lietuviai - šie dar brangiau mokės už rusiškas dujas.

Tai bus jau penktas EK ir Rusijos vadovų susitikimas. Rusijos diplomatai jau dabar šventiškai nusiteikę, nes tikisi, kad bus pasiekta "konkrečių rezultatų" dėl galimybės Kaliningrado srities gyventojams laisviau keliauti po Šengeno zonos šalis. Šis Rusijos anklavas, įspraustas tarp Europos Sąjungai (ES) priklausančios Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos jūros, turi 1 mln. gyventojų, kurie šiuo metu gali vykti tik į nedidelę gretimų valstybių pasienio zoną. Manoma, kad per susitikimą Briuselyje bus patvirtinta, jog Kaliningrado srityje gyvenantys žmonės galės įvažiuoti į Šengeno šalių teritoriją 30 kilometrų ir būti joje iki trijų mėnesių neturėdami Šengeno vizos.

EK nutarė suteikti jiems tokią galimybę, kai paaiškėjo, kad sėkmingai veikia anksčiau sudaryti analogiški susitarimai tarp Vengrijos ir Ukrainos, Slovakijos ir Ukrainos, Lenkijos ir Ukrainos bei Rumunijos ir Moldovos. Rusija tai laiko svarbiu žingsniu bevizio režimo link, tačiau EK primena, kad tokio režimo ji gali tikėtis tik ilgalaikėje perspektyvoje. Pirmiausia dėl to, kad beviziu režimu nesuinteresuotos Baltijos valstybės ir Vokietija. Pastarojoje artėja rinkimai ir gyventojai netrokšta, kad į jų šalį dar imtų plūsti ir rusai. Mat nuo gegužės 1 dienos Vokietija leidžia čia įsidarbinti ES priklausančių Rytų Europos šalių gyventojams.

Tačiau EK linkusi aptarti, kaip supaprastinti vizų išdavimą Rusijos oficialių delegacijų nariams, verslininkams, žurnalistams, sportininkams ir pan. Be to, jei Rusijos gyventojas savo pase turi dviejų Šengeno šalių vizas ir jomis naudojosi nepažeisdamas taisyklių, tai viza automatiškai bus pratęsta ilgesniam laikui.

Kita šio susitikimo tema - ES ir Rusijos bendradarbiavimas energetikos srityje. Tikimasi patvirtinti "išankstinio įspėjimo" mechanizmą. Tai tapo aktualu, kai 2009 metais, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Ukrainai, be dujų liko ir Vidurio Europos šalys. EK pasiekė, kad Rusija bent iš anksto įspėtų šios Europos dalies gyventojus, kada ji ketina užsukti dujų ventilius.

Tačiau valstybinis koncernas "Gazporm" vis brangina Europai tiekiamas dujas. Jau šiais metais vidutinė tūkstančio kubinių metrų dujų kaina siekia 352 dolerius, o tai yra 46 doleriais daugiau nei pernai.

Šiemet "Gazprom" ketina eksportuoti į Vakarų Europos šalis 151,3 mlrd. kubinių metrų dujų (daugiau jų bus tiekiama ir Baltijos valstybėms), todėl Rusija tikisi už tai gauti 53,3 mlrd. dolerių.

Jau sausį rusiškų dujų į Europą eksportuojama 6 proc. daugiau. Neoficialiais duomenimis, nuo 2011 metų sausio Lietuva už dujas jau moka 356 dolerius, nors dar gruodį mokėjo 348 dolerius už tūkstantį kubinių metrų dujų (Estija mokėjo 303 dolerius, o Baltarusija - tik 184 dolerius). Tai "Gazprom" atsakas į Lietuvos siekį atskirti vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą.

Tačiau EK negali priversti "Gazprom" nebranginti Lietuvai dujų, kurias ji gauna iš šio vieno šaltinio. Už siekį išsaugoti monopolisto pozicijas ji gali skirti koncernui baudą, siekiančią 10 proc. jo metinės apyvartos arba 3 proc. metinio pardavimo. Pirmu atveju tai būtų 10 mlrd. dolerių, antru - 250 mln. dolerių už 2010 metus. Be to, ši suma gali būti padauginta iš tiek metų, kiek buvo pažeidinėjamas antimonopolinis įstatymas.

EK jau yra taikiusi tokias sankcijas. Pavyzdžiui, JAV bendrovei "Intel" buvo skirta 1,06 mlrd. eurų banda, nes 2002-2007 metais "Intel" finansiškai skatino elektronikos gamintojus naudoti "Intel", o ne jos konkurento AMD mikroschemas. Be to, 2004 metais EK įpareigojo "Microsoft" sumokėti 497 mln. eurų baudą už tai, kad ši pažeidė antimonopolinį įstatymą. Tačiau, matyt, nereikia tikėtis, kad analogiškos sankcijos greitu laiku bus pritaikytos "Gazprom", nors aktyvi EK pozicija ir gali kiek pažaboti nenuoseklią ir agresyvią "Gazprom" politiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"