TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Duobėtas Moldovos kelias ES link

2013 11 26 6:00
Moldavai nori žengti ES link, tačiau lengva tikrai nebus. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) diplomatai dažnai teigiamai atsiliepia apie Pietryčių Europoje esančią Moldovą. Vakarų politinėje arenoje labiausiai vertinamos nedidelės šalies pastangos judėti reformų keliu ir pamažu artėti prie vakarietiško pasaulio. Tačiau dėl išsikerojusios korupcijos ir nesilpstančios Rusijos įtakos šalyje kyla abejonių Moldovos galimybėmis greitai tapti ES nare.

ES vadovai tikisi, kad Vakarų link Moldova pasistūmės jau šią savaitę per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje. Šalies vyriausybė turės galimybę inicijuoti laisvos prekybos ir asociacijos sutartį su Bendrija. Jei tai įvyktų, sutartis būtų pasirašyta ir ratifikuota dar iki kitų metų lapkritį numatytų visuotinių Moldovos parlamento rinkimų. Tai būtų teigiama atspirtis provakarietiškiems šalies politikams.

Tačiau pakeliui į ES Moldovai gali pakišti koją daugybė veiksnių.

Veši korupcija

Pirmoji kliūtis – stambūs verslo sandoriai su Rusijos Dagestano milijardieriais ir Moldovos bankų ryšiai su Rusijos mafija. Šios sąsajos kelia grėsmę skaidriai valstybės institucijų veiklai, kuri yra viena pagrindinių ES keliamų sąlygų Moldovai.

Pačių moldavų nestebina įtartini svarbių šalies institucijų sandėriai su Rusija. Valdžios korupcijos atvejai, į kuriuos vienaip ar kitaip būna įsivėlę Moldovos pareigūnai ir Vladimiro Putino valdomos valstybės atstovai, pastaruoju metu itin dažni.

Šių metų kovą į vieną iš tokių korupcijos skandalų įsipainiojo tuometinis Moldovos premjeras Vladas Filatas. Politikas buvo priverstas perleisti postą dabartiniam ministrui pirmininkui Yurie Leancai. Tačiau korupcija taip lengvai iš šalies valdžios elito nesitraukia.

Šiandien V.Filatas vadovauja didžiausiai valdančiosios koalicijos Liberalų partijai. Nenorėdamas gadinti Moldovos įvaizdžio ES diplomatų akyse, buvęs premjeras tyliai rezga intrigas ir bando atkeršyti postą paveržusiam politiniam oponentui Y.Leancai. Akivaizdu, kad V.Filatas – tikrai ne vienintelis korumpuotas šalies politinio elito atstovas, todėl jam labai nepatinka vienam vaidinti atpirkimo ožį.

Kad ir kaip V.Filatas stengtųsi paslėpti korupcijos skandalus už uždarų durų, juos mato visi – ir valstybės gyventojai, ir ES vadovai. “Šiuo metu koalicija tikrai nesimėgauja medaus mėnesiu”, - neseniai žiniasklaidai yra sakęs jis.

Kaip tvirtina šalies prezidentas Nicolae Timofti, vyriausybės viduje vykstančios kovos dėl įtakos neatsiejamos nuo Moldovą klampinančio korupcijos liūno. Aukščiausiojo Teismo teisėju praeityje dirbęs N.Timofti įsitikinęs, kad dabartinis korupcijos lygis kelia realią grėsmę valstybės saugumui.

Vyriausybės šaltiniai teigia, jog situacija jos viduje šiuo metu yra tokia įtempta, kad bet koks naujas skandalas sudraskytų dabartinę koaliciją į gabalus. Silpna ir korumpuota šalies valdžia nepatinka ES politikams, tačiau tokia ji labai patraukli kaimynei Rusijai.

Kremlius pasitempė

Rusija naudojasi savo įtaka valstybės bankų, verslo sektoriuose ir laiko Moldovą už pavadėlio. Rusai nenori paleisti iš savo įtakos zonos ne tik didžiosios Ukrainos, jiems svarbios ir mažosios Rytus nuo Vakarų skiriančios valstybės, tarp kurių yra ir Moldova. Rusijos prezidentas V.Putinas visomis išgalėmis stengiasi, kad šešios Rytų partnerystės valstybės – Ukraina, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija ir Gruzija – žengtų ne ES keliu, o pasitikėtų Rusijos siūloma alternatyva – Muitų sąjunga.

V.Putinas aiškiai diktuoja Moldovai savo poziciją. Prieš keletą mėnesių Rusija uždraudė moldaviško vyno importą. Šalies vadovai tokį sprendimą grindė ne politiniais sumetimais, bet sveikatos apsaugos reikalavimų neva neatitinkančia vyno kokybe. Panaši situacija pažįstama ir Lietuvai.

Kad ir kaip Moldova norėtų atsikratyti Rusijos jungo, yra daug priežasčių, kodėl tokia vizija vargiai reali. Absoliučiai visas dujų importas pasiekia Moldovą šaltojo karo laikus menančiais rusų koncerno “Gazprom” vamzdžiais. Maža šalis siekia investuoti 650 mln. eurų (2,2 mlrd. litų) ir atnaujinti savo elektros bei dujų infrastruktūrą. Taip ji tikisi tapti mažiau priklausoma nuo Rusijos. Šalies kaimynė Rumunija, kuri yra ES narė, pasisiūlė padengti pusę atnaujinimo darbams reikalingos sumos. Moldovai reikia sugalvoti, kur gauti likusią dalį pinigų. Jei ES nepasiūlys dosnios paramos, vargu ar yra daugiau būdų gauti reikalingą finansavimą.

Skurdas ir oligarchija

Moldova - skurdžiausia Europos valstybė. Neišgalėdami pragyventi iš mokamų varganų atlyginimų, moldavai vyksta dirbti svetur. Bene populiariausia kryptis – Rusija. Taip V.Putinas gauna dar vieną virvelę, už kurios gali tampyti Moldovos politikus.

Nemažai šalies gyventojų išvažiavo dirbti į netoliese esantį Rusijos miestą Sočį. Artėjant žiemos olimpinėms žaidynėms čia netrūksta parengiamųjų darbų, todėl moldavai turi kur įsidarbinti ir visai neblogai užsidirbti. Tačiau V.Putinas grasina deportuoti iš Moldovos atvykusius darbininkus, jei ši per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje nuspręs pasirašyti asociacijos sutartį su ES. Tokį grasinimą valstybės politikai priversti vertinti labai rimtai.

Moldovos problemų krepšį vainikuoja nuolatiniai neramumai Transnistrijoje. Daugiau kaip dvidešimt metų Transnistrijos vadovybė tvirtina, jog ši teritorija - nepriklausoma. Tokią regiono poziciją remia Rusijos vadovai. V.Putinas teikia Transnistrijai finansinę paramą, negana to, jos teritorijoje laiko tūkstančius neva taiką prižiūrinčių karių. Dujas Transnistrija iš Rusijos perka už mažesnę nei rinkos kainą, todėl šios šalies globa regiono gyventojams tikrai netrukdo. Maskva čia gyvenantiems moldavams yra patrauklesnė nei Kišiniovas.

Korupcija, energetinė ir finansinė priklausomybė, skurdas, kurstomi regioniniai neramumai – visi šie faktoriai smukdo neturtingiausią Europos valstybę ir silpnina jos galimybes greitai pasibelsti į ES vartus. Nežinia ar užteks ES siūlomų gėrybių, kad moldavai galėtų leisti sau pyktis su Rusija ir ketvirtadienį inicijuoti sutartį su ES.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"