TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dvejopi Vengrijos standartai

2016 10 13 6:00
Vengrija, per kurią pernai žygiavo daugiau kaip 400 tūkst. migrantų, iki šiol nepriėmė nė vieno pabėgėlio pagal ES susitarimą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kalba apie migrantus, jis laikosi itin griežtos pozicijos. Tuo pat metu Budapeštas ne Europos Sąjungos (ES) piliečiams siūlo leidimus gyventi šalyje ir bevizį režimą Šengeno zonoje mainais į tai, kad šie nupirks 300 tūkst. eurų vertės vyriausybės obligacijų.

2013 metais pradėta programa jau priviliojo 3,6 tūkst. užsieniečių, daugiausia – Kinijos, Rusijos ir Irano piliečių. Pavyzdžiui, kinams paprastai reikia leidimo gyventi ES dėl statuso ir patogumo keliauti. Šengeno erdvėje toks asmuo gali būti be vizos ne daugiau kaip 90 dienų.

Kaip teigiama internetinėje svetainėje residency-bond.eu, po penkerių metų žmogus atgauna į obligacijas investuotus 300 tūkst. eurų. Taigi reali leidimo gyventi ES kaina visai šeimai siekia apie 60 tūkst. eurų (aptarnavimo mokestis). Vengrijos pasiūlymas – vienas pigiausių ES. Pavyzdžiui, Kipre ar Didžiojoje Britanijoje reikėtų kur kas labiau paploninti piniginę. Šiose valstybėse už leidimą tektų išleisti mažiausiai 2 mln. eurų.

Liepos 1 dieną Vengrijos vyriausybė panaikino reikalavimą pareiškėjui turėti nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje. Procesas vyksta gana greitai – asmuo gali gauti leidimą vos per du mėnesius. „Sumoki tik kartą, o naudojiesi visą gyvenimą“, – rašo residency-bond.eu.

Rinka klesti

Vengrija – ne vienintelė šalis, kuri pelnosi iš ne ES piliečių. Kipras, Airija, Graikija, Latvija, Malta, Bulgarija, Austrija, Didžioji Britanija, Portugalija ir Ispanija taip pat išduoda panašius leidimus gyventi ES mainais į tam tikras investicijas – paprastai į nekilnojamąjį turtą.

Tiesa, Vengrija, skirtingai nei kitos Europos valstybės, nereikalauja, kad investuotojai įsigytų nekilnojamojo turto arba tam tikrą laiką pagyventų šalyje. „Jei perkate nekilnojamąjį turtą užsienyje, niekada negalite būti tikri dėl dabartinės arba būsimos jo vertės. Kai investuojate į valstybės obligacijas, gana aiškiai matote ateitį“, – dar vieną šios programos pranašumą pateikia ekspertai.

Vengrija ir kitos valstybės naudojasi ES imigracijos įstatymo spraga, kuri nurodo atvykimo sąlygas į Šengeno erdvę, bet palieka kiekvienai narei galimybę nuspręsti, ar suteikti konkrečiam asmeniui leidimą apsigyventi šalyje. Įvairiais skaičiavimais, kasmet leidimu gyventi ES susidomi 5–8 tūkst. žmonių. Valstybėms tai padeda pritraukti turtingų investuotojų ir pagyvinti ekonomiką.

Negaili kritikos

Pigi Vengrijos programa kelia pasipiktinimą Briuselio politikams. Nyderlandų europarlamentarė Sophie in 't Veld tvirtina, kad tokia sistema labai patogi pasaulio turtingiesiems: „Jei esi Rusijos oligarchas, besiverčiantis įtartinu verslu, tereikia sumokėti šiek tiek pinigų, ir durys į ES tau jau atviros.“

Kitiems kliūva kontrastinga V. Orbano retorika. Premjeras nenori įsileisti į Vengriją pabėgėlių, nes jie neva kelia pavojų saugumui, tačiau neprieštarauja, kad nusipirkę leidimą po Šengeno erdvę nevaržomi keliautų abejotinos reputacijos žmonės. Prašymus išduoti leidimą gyventi pateikusių asmenų biografija tikrinama paviršutiniškai, todėl šia sistema lengva piktnaudžiauti.

V. Orbano „Fidesz“ partijos atstovas Europos Parlamente Gyorgy Schopflinas atmeta kolegų kritiką. Jo žodžiais, užsieniečiams išduotų leidimų skaičius – labai mažas, palyginti su Europą užplūdusių pabėgėlių mastu. Vengrija, per kurią pernai žygiavo daugiau kaip 400 tūkst. migrantų, iki šiol nepriėmė nė vieno pabėgėlio pagal ES susitarimą.

Neseniai V. Orbanas net surengė referendumą dėl ES priimtų privalomų pabėgėlių perkėlimo kvotų. Vengrijos pietinę sieną spygliuotos vielos tvoromis ir kariais su šunimis apstatęs premjeras ne kartą tikino, kad ES turi visiškai perimti išorinių sienų kontrolę. Neseniai jis ragino įkurti Libijoje „pabėgėlių miestą“ ir ten svarstyti prieglobsčio prašytojų paraiškas, t. y. dar prieš pasiekiant tiems žmonėms Europą.

Leidimo gyventi ES kaina (eurais)

Kipras (2,5 mln.)

Didžioji Britanija (2 mln.)

Malta (1,2 mln.)

Bulgarija (0,5 mln.)

Airija (0,5 mln.)

Portugalija (0,5 mln.)

Ispanija (0,5 mln.)

Vengrija (0,3 mln.)

Latvija (0,2 mln.)

Šaltinis: Global investor immigration council

***

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"