TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dvi galybės tiesia bendradarbiavimo tiltus

2006 06 22 0:00
Prieš prasidedant viršūnių susitikimui Vienos Hofburgo pilyje George'ą W.Bushą priėmė Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris.
AFP/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentas George'as W.Bushas Vienoje susitiko su Europos Sąjungos vadovais. Tarp svarbiausių aptartų klausimų - ir Europos energetikos saugumas. Taip pat darbotvarkėje - Iranas, Gvantanamas, Šiaurės Korėja, Irakas.

JAV prezidentas George'as W.Bushas antradienio vakarą atvyko į Vieną, kurioje vakar surengtas kasmetinis JAV ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas. Išlipusius iš JAV prezidento lėktuvo "Air Force One" Bushą ir jo žmoną Laurą pasitiko Austrijos kancleris Wolfgangas Schuesselias su žmona Krista. Drauge su Bushu atskrido ir JAV valstybės sekretorė Condoleeza Rice.

Opus klausimas - energetika

Bendros JAV ir ES deklaracijos projekte pareikštas susirūpinimas dėl Rusijos energetikos politikos bei politinių laisvių sunaikinimo Rusijoje. Šie nemalonūs Maskvai teiginiai pareiškiami likus vos kelioms savaitėms, kai Rusiją pirmą kartą pirmininkaus per Didžiojo aštuoneto susitikimą Sankt Peterburge. Energetinio saugumo problemą Rusija pavertė svarbiausiu Didžiojo aštuoneto susitikimo dabotvarkės klausimu.

Busho administracija laikosi nuomonjės, kad Rusija siekia panaudoti savo energetinius išteklius kaip politinį ginklą, ypač Vidurio ir Rytų Europoje.

Projekte sakoma, kad "neseni įvykiai Rusijoje ir regione kelia susirūpnimą", ir priduriama, kad JAV ir ES "dirbs su Rusija siekdamos garantuoti energetinį saugumą, įstatymų ir justicijos nepriklausomumą, visišką žmogaus teisių paisymą įskaitant nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę".

Projekte kalbama apie būtinybę diversifikuoti energijos šaltinius, reiškiamas rūpestis, kad Rusija turi pernelyg didelę naftos ir dujų tiekimų Europai kontrolę.

Rūpimi dalykai

Vienoje Bushas daug dėmesio skyrė Iranui. Jo pozicija buvo tokia, kad JAV ir Europa privalo stipriai spausti Iraną, kad šis sustabdytų urano sodrinimo programą ir taip įgautų teisę pasinaudoti skatinamųjų priemonių paketu, kurio tikslas - pažaboti Teherano branduolines ambicijas. Bushas siekia užsitikrinti europiečių paramą sankcijoms, kurių būtų imtasi, jei Iranas atsisakytų nutraukti sodrinimo darbus.

JAV kariškiams birželio 10 dieną paskelbus, jog Gvantanamo įlankos kalėjime nusižudė 3 kaliniai arabai, europiečiai buvo nusiteikę griežčiau pareikalauti, kad Bushas uždarytų įtariamiems teroristams skirtą sulaikymo centrą, kuriame kalinama apie 460 užsieniečių.

Kol kas Bushas į sąjungininkių bei žmogaus teisių gynėjų raginimus uždaryti kalėjimą atsikerta laukiantis, ką nuspręs sulaikytųjų bylas nagrinėjantis JAV Aukščiausiasis Teismas, ketinantis šį darbą baigti iki šio mėnesio pabaigos.

Busho ir ES vadovų bendrame 13 puslapių pareiškime tiesiogiai apie Gvantanamą neužsimenama.

JAV vadovas teigė raginsiąs paskubėti šalis, įsipareigojusias paremti jauną Irako vyriausybę, bet dar neskyrusias jai pinigų. Iš žadėtų 13 mlrd. dolerių (36 mlrd. litų) kol kas pervesta tik 3,5 mlrd. dolerių (9,6 mlrd. litų).

Įtampa atlėgo

Ši Busho kelionė po Europą vyksta tvyrant pasikeitusiai nuotaikai. Transatlantiniuose santykiuose tvyrojusi įtampa, kilusi 2003 metais, kai rengiantis JAV vadovaujamam įsiveržimui į Iraką išsiskyrė Vašingtono ir daugelio ES šalių nuomonės, atlėgo. Tai teikia vilčių, jog abi politinės galybės sugebės bendradarbiauti spręsdamos svarbius klausimus, tarp jų ir kovos su terorizmo finansavimu.

Tačiau nesutarimų tebesama, ir ne tik dėl Gvantanamo kalėjimo. Europiečiai susirūpinę, kad kovodamos su terorizmu JAV vis dažniau griebiasi protekcionistinės politikos, Kongresas mėgina sugriežtinti taisykles užsieniečiams, įsteigusiems bendroves JAV.

ES dar sykį paragino Bushą sušvelninti imigracijos tvarką, pagal kurią piliečiams, atvykstantiems daugiausia iš 10 bloko naujokių, kurių didžiąją dalį sudaro pokomunistinės šalys, reikia vizų, nors beveik visų 15 senųjų narių piliečiai į JAV keliauja be suvaržymų. Kaip sakė vienas ES pareigūnas, dėl to gali būti imtasi ir atsakomųjų veiksmų: pavyzdžiui, pareikalauta, kad ES šalių vizas gautų JAV kariškiai bei diplomatai.

Po susitikimo Vienoje JAV vadovas išvyko į Budapeštą, kur minimos 50-osios Vengrijos sukilimo prieš sovietus metinės.

Nuo 2001 metų JAV prezidento pareigas einančiam Bushui tai - jau 15 kelionė į Europą. Į Vašingtoną JAV vadovas grįžta šį vakarą užtrukęs kelionėje mažiau negu 63 valandas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"