TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Dvi sostinės, du skirtingi požiūriai

2014 10 15 6:00
Varšuviečiai labai rūpinasi miesto augmenija, ypač saugo senus klevus, kaštonus ir liepas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Iki idealios tvarkos Lenkijai dar toli, bet kai ko kaimynų sostinei galėtume ir pavydėti. Atšalus orams ten žmonėms netenka viduje sėdėti apsimuturiavus šalikais, gatvėse važinėja tik nauji autobusai, daugiabučių kiemai sutvarkyti, o medžiai saugomi kaip gamtos paveldas.

Gyvenau Varšuvoje daugelį metų, bet tokio stingdančio šalčio, kokį kas rudenį savo būstuose ir įstaigose jaučia vilniečiai, niekada neteko patirti. Kai Vilniaus savivaldybė verčia miestiečius gyventi ir dirbti patalpose, kuriose temperatūra vos 10–12 laipsnių, nejučia kyla klausimas, kada pagaliau bus atsisakyta sovietinės tvarkos – šildymo sezoną pradėti spalio viduryje ir baigti balandžio viduryje, nors naktimis jau būna šalnos, o dieną pučia žvarbūs vėjai?

Šaltis ir drėgmė kaulų nelaužo?

Koktu ištisus dešimtmečius girdėti mūsų seniūnijose kalbant: „Nešildysim, kol nebus savivaldybės nurodymo. Jei norit anksčiau, sušaukit susirinkimą ir surinkit daugumos tam pritariančių gyventojų parašus.“ O savivaldybėje aiškina: „Nurodymo nebus, nes orai dar gali atšilti, be to, gyventojai nepageidauja.“ Nejaugi valdžia suskaičiavo, kiek miestiečių nori, kad šildymas būtų pradėtas, ir kiek – ne?

Pažįstami lenkų žurnalistai, verslininkai stebisi: „Kas rudenį Lietuvoje regime žmones, vilkinčius patalpose paltus, apsimuturiavusius šalikais arba bėgančius pasišildyti į lauką. Šiuo atžvilgiu jūsų šalis netoli pažengė nuo sovietinių laikų.“ Tokie vaizdai dar labiau glumino neseniai Lietuvoje viešėjusius mūsų tautiečius iš Kanados. Kai bandai svečiams aiškinti, kad valdžia demokratiškai atsižvelgia į piliečių pageidavimus, užsieniečiai atkerta: „Tai pseudodemokratija ir abejingumas žmonių sveikatai, elementariam jų gyvenimo komfortui.“

Šį rudenį smarkiai atšilo ir įšalę būstai truputį atsigavo, bet juk tai išskirtinis reiškinys. O senoji sistema tebeveikia. Nesvarbu, kad butuose atsiranda drėgmė, pelėsis ir tai kenkia visam namui. Juk tereikėtų šiokio tokio šildymo, kaip daroma kitose šalyse.

Krokuviečiams, poznaniečiams ar varšuviečiams nė į galvą neateina mintis prašyti kuo ilgiau nešildyti būstų, nors Lenkijoje irgi yra nemažai skurstančiųjų. Šildymas pradedamas vos atvėsus orams (šiemet Varšuvoje - jau prieš tris savaites). Stebina ir kitkas. Ten lanksčiai reaguojama į temperatūros lauke svyravimus – kai tik atšyla, radiatoriai išjungiami, po poros dienų, jeigu orai vėl atvėsta, šildymas įjungiamas. Šitaip rudenį ir pavasarį prireikus daroma keletą kartų, be jokių potvarkių ar nurodymų.

Ypač apmaudu, kad nė vienas Vilniaus meras nesiėmė įvesti be galo būtino, Vakaruose seniai egzistuojančio individualaus šilumos reguliavimo būstuose. Juk jis padėtų išspręsti minėtas problemas. Tiesa, gyventojų iniciatyvai nereikėtų to patikėti, nes dauguma jų yra pasyvūs. Šį visiems miestams aktualų klausimą turėtų spręsti valstybė.

Kaip diena ir naktis

Kur kas labiau gyventojais rūpinasi, stropiau dirba Lenkijos administracijomis vadinamos seniūnijos, nors joms taip pat stinga lėšų. Administracijų atstovai reguliariai apžiūri namus, laiptines ir kiemus, tikrina, kokio remonto reikia, tariasi su bendrija, pavieniais žmonėmis, išklauso jų pasiūlymus. Pirmuose daugiabučių aukštuose kabo lentos, kuriose skelbiami pranešimai, svarbūs telefono numeriai, naudojimosi įvairiomis paslaugomis taisyklės, patarimai, kaip saugotis vagysčių. Administratoriai nuolat domisi, ar gyventojai patenkinti seniūnijos darbu, tvarka.

Laiptinių ir aplinkos švara Lenkijos miestuose rūpinasi kiemsargiai, vadinami namo prižiūrėtojais. Jie atlieka itin svarbų vaidmenį – ne tik valo, šluoja kiemus, gatves, laiptus, bet yra ir gyventojų, kuriuos puikiai pažįsta, bei seniūnijų tarpininkai.

Lenkijos sostinės gyventojų itin gerbiama merė Hanna Gronkiewicz-Waltz. /redcdn.pl nuotrauka

Pasenę radiatoriai, vamzdynai Lenkijoje keičiami kas 30–40 metų. Anksčiau tai buvo daroma valdžios lėšomis, dabar visos išlaidos gula bendrijoms ant pečių. Tačiau pinigų jos sukaupia ne vien iš gyventojų įnašų. Varšuvoje seniai gyvenanti lietuvaitė Nijolė Druto pasakoja, kad didžiulį jos mikrorajoną valdanti kooperacinė įmonė tvarkosi visai kitaip nei Vilniaus mikrorajonai. Gyventojams nereikia imti paskolų pastatams renovuoti, finansus administruoja pati įmonė, nes valdydama sklypą, kuriame yra mikrorajonas, ji užsiima ūkine veikla – stato namus, nuomoja sklypus, patalpas ir t. t. Todėl daugiabučiai puikiai atrodo, yra atnaujinti, prižiūrėti, ir gyventojams tai nekelia pernelyg didelių rūpesčių.

Vieni medžius kerta, kiti saugo

Varšuva negali net lygintis su Vilniaus senosios architektūros žavesiu ir grožiu, jo nuostabia gamta. Vilniuje apsilankę varšuviečiai pavydi nenusakomos šio miesto atmosferos ir jaukumo, kurio Lenkijos sostinei taip trūksta. Jie mato ir tai, kad gyvenimas Lietuvoje ramesnis, čia mažiau triukšmo, judėjimo, įkyrių reklamų, badyte badančių akis Lenkijos miestų gatvėse, užmiesčių pakelėse. Prieš keliolika metų lenkus taip pat maloniai stebino, kaip sparčiai ir kruopščiai atstatomas Vilnius, kaip solidžiai, su kokia didele meile tai daro lietuviai. Deja, dabar kaimynai vis dažniau pastebi, kad Vilnius nutriušo, apsileido, apšepo.

Varšuva seniai atsikratė senutėlių autobusų, ten jie - tik nauji, šiuolaikiški, patogūs (dar yra ir tramvajai bei metro), o kontrolierių, priešingai nei Vilniuje, retai pamatysi. Be to, vyresni nei 70 metų keleiviai važiuoja nemokamai. Tuo metu Vilniuje, norėdamas pasiekti Fabijoniškes, Justiniškes ir net oro uostą, vis dar gali įlipti į braškantį, matyt, iš labdaros gautą, seniai užsienyje nurašytą autobusą, kurio langai neatsidaro, sėdynės suplyšusios ir dėmėtos, turėklai sulaužyti.

Kai Vilniaus savivaldybė, lyg apimta medžių naikinimo manijos ir nepaisydama visuomenės protestų, iškerta ištisas alėjas Žvejų gatvėje ir kitur, nes jie esą seni, ligoti, be to, netinka lietuviškam orui, Varšuvoje daug kur pamatysite senutėlių milžiniškų liepų, klevų ar kaštonų. Jie paženklinti užrašu „Gamtos paveldas“ ir stropiai saugomi bei prižiūrimi.

Požiūris į miesto augmeniją, jos reikšmę žmogui, oro taršos valymui Lietuvos ir Lenkijos sostinėse akivaizdžiai skiriasi. Žinoma, ant medžių, kad ir kokie šie gražūs būtų, pinigai neauga, o vietoj jų įrengus mašinų stovėjimo erdves į biudžetą plaukia mokesčiai. Tačiau valdininkams pravartu neužmiršti, kad iki šiol Vilnius buvo laikomas viena žaliausių Europos sostinių, ir šį gražų įvaizdį turime puoselėti.

Merės nuopelnai – neabejotini

Varšuviečiai nemažai ką peikia savo mieste. Labiausiai visus vargina transporto spūstys – Varšuvoje yra 1,7 mln. gyventojų, dar maždaug milijonas suvažiuoja čia dirbti ar mokytis iš aplinkinių miestelių, tad eismas nepaprastai intensyvus. Žmonės taip pat keikia klestinčią biurokratiją, nuolat kylančius mokesčius už vandenį, transportą, šiukšlių išvežimą ir kitką. Savivaldybė ypač kritikuojama už urbanistinės estetikos stoką. Beje, lenkai visada gyrė lietuvių architektų gebėjimą skoningai įkomponuoti statinius į gamtovaizdį, apskritai visą mūsų urbanistiką. Jų nuomone, Varšuva architektūriniu požiūriu yra labai chaotiška ir išdarkyta.

Tačiau beveik visi pripažįsta, kad jau antrą kadenciją iš eilės mere dirbanti Hanna Gronkiewicz-Waltz (1992-2000 metais ji vadovavo Lenkijos nacionaliniam bankui, paskui dirbo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko viceprezidente) sostinei padarė labai daug gero. Varšuvos vadovei prognozuojama ir trečia kadencija. Vienu didžiausių merės nuopelnų laikoma tai, kad ji sutvarkė iki tol gerokai apleistą Lenkijos sostinę. Miestas labai išgražėjo, tapo kur kas švaresnis, tvarkingesnis. Buvo atnaujinti ištisi Varšuvos kvartalai, renovuota daug pastatų, sutvarkyti šaligatviai, nutiesti šiuolaikiški, patogūs dviračių takai (beje, dviratininkai ten privalo laikytis eismo taisyklių, priešingai nei Vilniuje, kur jie važiuoja bet kaip ir bet kur). Puikiai prižiūrima ir miesto augmenija. H. Gronkiewicz-Waltz valdymo laikotarpiu baigta tiesti trečia Varšuvos metro linija, iškilo dideli, įspūdingi Šiuolaikinio meno ir Lenkijos žydų istorijos muziejai, vos per porą metų iš pagrindų perstatyti ir modernizuoti du didžiuliai stadionai.

Varšuva sugebėjo pasinaudoti šalyje vykusiu Europos futbolo čempionatu ir Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pusmečiu – iš ES fondų išpešė milžiniškus pinigus. Kaip pripažįsta patys lenkai, jų valstybei teko daugiausia iš visų Bendrijos narių. „Mes išsikovojome daugiau lėšų, negu visa pokario Europa gavo pagal Maršalo planą“, – didžiuojasi mūsų kaimynai. Nepaprastai veikli, sumani, konkrečius darbus, o ne parodomąsias akcijas vykdanti H. Gronkiewicz-Waltz svarbiausia savo užduotimi laiko be paliovos gerinti sostinės gyvenimo kokybę, kad miestas būtų draugiškas, atidus jo žmonėms.

Varšuva taip pat turi skolų, tačiau rūpinasi jomis, todėl miesto finansinę padėtį tyrusi tarptautinė agentūra FITCH neseniai lenkų sostinei suteikė aukščiausią reitingą iš visų galimų ir pagyrė „už atsargų skolų valdymą“. Šis faktas – didelė paskata investuotojams dar aktyviau žengti į miesto rinką. FITCH konstatavo: „Varšuva – mažiausiai prasiskolinęs Lenkijos didmiestis. 2013 metų pabaigoje tiesioginės jo skolos sudarė tik 37 proc. einamųjų pajamų.“

Skaudu, kad Rytų Europos perlu vadinamas unikalaus grožio Vilnius daug kuo atsilieka ne tik nuo Varšuvos, bet ir nuo mūsų išpuoselėtų, išgražintų miestelių, sugebančių puikiai tvarkytis. Vilniui ir apskritai Lietuvai nuolat trūksta pinigų, o lenkai randa būdų, kaip įveikti sunkumus, bet į tai jie įdeda daug pastangų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"